Arūnė Tornau. Donorai

Instaliacijoje Donorai autorė kalba apie mirštantį mišką. Pasak menininkės, greta šeimos sodybos, esančios Labanoro girioje, prieš maždaug 50 metų buvo nusãkintos ir pasmerktos mirti pušys. Kai kurios iš jų vis dar stovi, pusiau gyvos, su mirties ženklais – nusakinimo tatuiruotėmis ant kamienų.
Vaikštant po Labanoro girią, akį patraukdavo samanose paskendę surūdiję piltuvėliai. Man patiko jų forma, surūdijusio paviršiaus faktūra. Dažniausiai juos buvo galima rasti netoli pušų, su eglutės formos įpjovomis kamiene. Metalinius piltuvėlius sovietmečiu naudojo miškininkai pušų sakų rinkimui – įpjovus medžio kamieną į juos tekėjo sakai. Po nusakinimo tokių medžių storgaliai tiko tik malkoms, tačiau tais laikais terpentino ir kanifolijos gamybai reikėjo sakų, o mediena nebuvo taip vertinama, kaip šiandien. Kartais surasti piltuvėliai savo samanų pilname smaigalyje dar buvo išlaikę lengvą sakų kvapą. Instaliacija Donorai – tai kompozicija iš metalinių nusakinimo piltuvėlių, kuriais tekėjo medžio kraujas. Tai kreipimasis į gamtai neabejingą žiūrovą – sako Arūnė Tornau.
Kūrinį papildo keli gamtos inspiruoti tapybos darbai ir nuolat girdimas išsamus, poetiškas gamtininko Andriaus Gaidamavičiaus pasakojimas, artikuliuojantis gamtos ir žmogaus bendrabūvio būtinybę.
Atidarymo proga galerijoje „Kairė-dešinė“ vyks pokalbis, kurio metu savo įžvalgomis dalinsis Andrius Gaidamavičius, menininkai Linas Blažiūnas, Aušra Jasiukevičiūtė, Aistė Kisarauskaitė ir instaliacijos autorė Arūnė Tornau.

Paroda yra kultūrinio maršruto SUMENĖK dalis