Akmuo šneka. Studijos „Helsinki Litho” (Suomija) narių grafikos paroda
-
Organizatoriai
Vilniaus grafikos meno centras, litografijos studija „Helsinki Litho“
-
Projektą finansuoja
Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga, Suomijos menų skatinimo centras „Taike“, architektų biuras KOLU, Mika Uusimäki
-
Partneriai
Suomijos Respublikos ambasada, Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedra
-
Informaciniai partneriai
artnews.lt, „7 meno dienos“
-
Atidarymas
2024 04 09, 18 val.
-
Paroda veikia
2024 04 09 – 05 04
2024 m. balandžio 9 – gegužės 4 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje
„Kairė-dešinė“ veiks litografijos studijos „Helsinki Litho“ (Suomija) narių grafikos
paroda „Akmuo šneka“. Atidarymas 2024 m. balandžio 9 d., 18 val.
Ekspozicijoje pristatomi penkių litografijos technika aktyviai kuriančių menininkų – Romos Auškalnytės, Kallės Bergo, Matti Hintikkos, Kuutti Lavoneno ir Kaisu Sirviö – darbai. Paroda drauge reprezentuoja Helsinkyje veikiančią litografijos studiją „Helsinki Litho“. Ši studija įkurta 2001 m. suomių menininkų Kuutti Lavoneno ir Matti Hintikkos iniciatyva, susirūpinus dėl vienos iš klasikinių grafikos technikų – litografijos – ateities. Ilgainiui prie iniciatorių prisijungė daugiau menininkų – Kalle Bergas, Kaisu Sirviö, Roma Auškalnytė ir kt. Jaunoji lietuvių grafikė kartu su menininku Kalle Bergu yra nuolatiniai „Helsinki Litho“ spaustuvininkai, jie bendradarbiauja su Suomijos ir kitų šalių menininkais, spausdinant jų estampus.
Parodos „Akmuo šneka“ kūrinius vienija litografija – čia eksponuojami tiek tradicinių formų ir technikos galimybių, tiek eksperimentiniai, litografijos procesą aktualizuojantys šios grafikos technikos pavyzdžiai. Darbai perteikia individualų autorių stilių, anot menininkų, bandymus prakalbinti litografinį akmenį, sukurti savitas istorijas, tekstūras bei formas.
Romą Auškalnytę domina eksperimentiniai ir performatyvūs technologijos aspektai. Klasikinė grafika menininkę įkvepia atskleisti litografijos tarpdisciplininį potencialą, perkelti ją į skulptūros erdvę. Kalle Bergas savo darbuose apmąsto savo kaip litografijos spaustuvininko veiklą. Pagrindinės jo estampų idėjos kyla iš kasdienių procesų, kuriuos menininkas nuolat tobulina ir ieško jų įvaizdinimo būdų. Matti Hintikka kūryboje remiasi gamtos stebėjimu – litografija geriausiai perteikia to stebėjimo rezultatus. Šio menininko abstrakcijose galima įžvelgti peizažo, gamtos motyvų – uolų, akmenų, upių ar ežerų užuominų. Kuutti Lavonenas daug dėmesio skiria barokinio meno inspiruotoms alegorinėms bei mitologinėms figūroms, su krikščioniškąja tradicija susijusioms temoms. Vaizduodamas barokinių figūrų pozas, menininkas remiasi savo vaizdine atmintimi ir emocine patirtimi. Kaisu Sirviö kūriniuose vyraujantys augalų motyvai perteikia menininkės pomėgį būti gamtoje. Tušo liejiniai ant litografinių akmenų atskleidžia formos ir turinio vienovę.
