2024 01 30–02 25

Kunigunda Dineikaitė. Pasivaikščiojimas su gulbe

  • Parodos tekstas

    Jogintė Bučinskaitė

  • Organizatorius

    Vilniaus grafikos meno centras

  • Parodą finansuoja

    Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga

  • Informaciniai partneriai

    artnews.lt, 7 meno dienos

  • Parodos atidarymas

    2024 01 30, 18 val.

  • Paroda veikia

    2024 01 30–02 25

Mes einame kartu su gulbe, ji mano kairėje.
Plaukiame į šiaurę.
Šiaurė pasisuka į vakarus ir saulės palydėjimas tampa amžinu.

Jei egzistuoja burtažodžiai – paslaptingos kalbelės, galinčios apsaugoti užklupus nelaimei, tai Kunigundos Dineikaitės tapybą tikslinga vadinti burtavaizdžiais. Tai – poetiški spalvų ir formų kaleidoskopai, padedantys prisijaukinti griūvantį dangų, nenusidilginti kojų, užkalbėti besikeičiančius kraštovaizdžius, surimuoti gaivališkas stichijas ir nenuspėjamus būties dėsnius. Pati savaime kerinti gamta čia virsta užkerėta, o valia būti už ją mažesniu ir nuolat ja stebėtis iškyla kaip galingiausia jėga.

Šias gelmiškas asmenines pajautas ir intymius ryšius su vietomis menininkė paverčia abstrakčiais peizažais, atsivejančiais iš vaikystės prisiminimų, ilgų pasivaikščiojimų, sapnų spiečių, ar tik vėliau realybėje išsipildančių vizualių apsireiškimų. „Tapyti ateitį reikia atsakingai“, – sako menininkė.

Originaliai interpretuodama savo patirtis ir nuo Renesanso epochos jau nieko nebestebinantį peizažo žanrą, K. Dineikaitė kuria trapius, maginius, savitos estetikos pasaulius, kuriuose spalvos ant didelio formato drobių atrodo nutūpusios kaip paslaptingi paukščiai. Imi tikėti, kad plaukiodami paveikslų paviršiuose jie pasirenka potėpių kryptis ir suka keistus kompozicijų lizdus. Sako, kad gulbės tarpininkauja tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Jei tai tiesa, panardinę ilgus kaklus į paveikslo dugną, snapais paukščiai ištraukia ištįsusius atspindžius, primenančius, kokia mįslinga ir graži ši tikrovė – almančios upės veidrodyje gimdanti virpančius savo dvynius.

Suvokdama aplinką per spalvų objektyvą, menininkė intuityviai imasi tyrinėti spalvos ir gesto santykius, spalvų ir tapybos galimybes. Spalva čia tampa pagrindine šių trapių patirčių perteikimo priemone. Parodoje eksponuojami naujausi menininkės kūriniai veikia kaip nostalgiški liudijimai apie laiką, kai galėjome užčiuopti vėjo pulsą, debesų žaliuzėmis filtruoti šviesą, rūgšti medžių žalia buvo begalinė, o oras buvo saldus kaip paukščių pienas. Ir jei tai tikrai burtavaizdžiai, nutapyti tada, jie gali išsipildyti rytoj.

Jogintė Bučinskaitė

* Paroda yra kultūrinio maršruto „SUMENĖK“ dalis

Kitos parodos

2024 03 05–04 06
Mikalojaus Povilo Vilučio kūrybos paroda
Parodos
2023 12 19 – 01 27
Dalia truskaitė. Dešinė, kairė, dešinė
Parodos
2023 12 15 – 01 27
Ksenija Jaroševaitė. Šiupinys
Parodos

Užsisakykite naujienas

Užsisakykite naujienas

Palaukite...

Dėkojame, kad užsisakėte mūsų naujienas!