Vytautas Jurkūnas (1910–1993). Grafikas su fotokamera

Lietuvos grafikos klasiku laikomas Vytautas Jurkūnas vyresnysis (1910–1993) daugeliui žinomas kaip talentingas knygų iliustruotojas. Sovietmečiu jis daug metų dėstė LSSR valstybiniame dailės institute, formavo ne vieną grafikų kartą. Tačiau apie dailininko ankstyvąją ir karo metų kūrybą, aprėpiančią 1929–1945 m., žinome palyginti nedaug. Tarpukariu Jurkūnas sukūrė reikšmingų darbų socialinės kritikos, karo temomis; be kitų, ir nacionalinės reikšmės kūrinį – pirmąjį Lietuvoje modernų estampų ciklą „Žvejai“ (1937–1939). Vėliau, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, sukurtas vienas žinomiausių „Didįjį Tėvynės“ karą reflektuojančių lietuvių dailės kūrinių – ciklas „Hitlerinių okupantų žvėriškumai“ (1945–1946). Permąstyti šį dailininko kūrybos tarpsnį paskatino ne tik jo dvikryptė kūrybinė saviraiška, bet ir lig šiol neviešintas Jurkūno fotografijų archyvas, priklausantis dailininko šeimai. Nors nėra žinoma, kiek jis fotografavo, archyve išlikę daugiau nei 500 negatyvų ir kontaktinių atspaudų. Jurkūno fotografinė veikla atskleidžia ne tik naujų biografijos ir kūrybos detalių, bet ir praplečia žinias apie fotografavusių Kauno meno mokyklos auklėtinių fenomeną.

Parodoje eksponuojami grafikos kūriniai, fotografijos ir dokumentinė medžiaga siūlo kompleksiškiau pažvelgti ne tik į Jurkūno, bet ir į 4-ojo dešimtmečio lūžio kartos dailininkų pasaulėžiūrą, paveiktą nacionalinio tapatumo paieškų ir modernizacijos procesų.

Parodos proga išleistas ir katalogas, kuriame pirmą kartą išsamiai pristatomi Jurkūno ankstyvieji grafikos kūriniai ir jo fotografinė veikla. Tiek parodos eksponatai, tiek kataloge skelbiamos reprodukcijos ir dokumentinė medžiaga sutelkti iš dailininko sūnaus Vytauto Jurkūno jaunesniojo archyvo, Lietuvos nacionalinių muziejų rinkinių ir atminties institucijų.

Pirmąją parodos dieną (birželio 8 d., antradienį) ekspozicija lankytojams bus atvira 11–20 val.