Sigitas Lukauskas. Priešpriešos (po dvejų metų Lapių vienkiemyje)

Beveik 40 metų gyvenęs ir dirbęs Vilniuje, Sigitas Lukauskas pasirinko tykią būtį gimtajame vienkiemyje, šalia Gargždų. Ta būtis gal ir rūsti, ne visai patogi, bet tikra ir duodanti labai daug impulsų apmąstymams bei kūrybai – tapybai, akvarelės liejimui, piešiniams.
Menininkui labai svarbi gamta, net mažiausi jos nuotaikų, spalvų pakitimai, saulės, brėkšmos ar saulėlydžio „siūlomos” spalvos, dangaus skaistis, medžio, želmenų žaluma ar saulėje nurudusio žolyno atspalvis. Svarbios ir nuotaikos, bet ne tiek svarbios detalės, nes Sigitas kalba apibendrinančia, taupia spalvų ir formų geometrijos kalba.
Į Lukausko paveikslus galima žiūrėti kiek primerkus akis. Tuomet išryškėja aiški kūrinio struktūra, abstrakcionisto patirtis. Žiūrint plačiai atmerktomis akimis, pastebime ir metaforiškąjį figūratyvą: moterį, rūstų šienpjovį, skalbėją ar kaimo keliuku dviračiu važiuojančią mergaitę, saulės šviesoje besitęsiantį horizontą.
Menininko kūryboje daug tiesos ir emocinių autorefleksijų, užslėptos žinios apie pasaulio trapumą ir kartais dėl to „širdyje užgniaužiamą skausmą”. Taupios metaforos, spalvų skambesys ir vos juntamas sarkazmas yra patrauklus savo paprastumu ir bendražmogiškomis patirtimis, jautriu pasaulio grožio pajautimu.

Parodos kuratorė Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė

Sigitas Lukauskas (g. 1959) baigė tapybos studijas Vilniaus dailės akademijoje (1985–1991), buvo vienas pirmųjų absolventų, apsigynusių diplominį abstrakčios tapybos darbų ciklą (vad. Linas Katinas). Dalyvavo grupės SEL (lot. super ex libris) veikloje (kartu su Tomu Gečiausku, Rasa Staniūniene, Sigitu Staniūnu). Yra surengęs parodų Lietuvoje ir svetur.