Rolando Rimkūno kūrybos paroda „Banalybės“

„Mano gyvenimas banalus. Mano „menas“ banalus. Aš negelbėju ir nekeičiu pasaulio. Žmonės keičiasi. Vieni ateina, kiti praeina ar išeina. Pats einu. Stengiuosi gyventi, išgyventi ir pragyventi. Padedu vaikams užaugti ir tėvams pasenti. Gyvenu tarp žmonių. Džiaugiuosi, kad turiu
tokią galimybę. „Banalybės“ – tai paskutinių metų, ekonomine ar socialiai angažuota logika nepagrįsta veikla, reikalinga man pačiam BŪTI. Vadinčiau tai menu. Žinau, kad šiose BŪTIES pastangose nesu vienas. Dėl to ir darau šią parodą.
Darau ne vienas. Kartu ir mano tėvas – Jonas, 2014 m. žiemą išėjęs… Tai paskutiniai jo tekstai – „žodžiai“ rašyti – „sakyti“ jį lankantiems, gulint 2013 m. rudenį – 2014 m. žiemą reanimacijoje. Dėl kūno negalios tapę abstrakčiomis, sunkiai suvokiamomis kaligrafijomis.
Kartu ir mano draugai – Augustinas ir Martynas – dekoravę prekybos centre pirktas plastikines vazas.“

Rolandas Rimkūnas