2025 11 11–12 31

Ne savo noru

  • Kuratorė ir katalogo sudarytoja

    Monika Krikštopaitytė

  • Architektė

    Ieva Cicėnaitė

  • Dizainerė

    Laura Varžgalytė

  • Koordinatorės

    Kristina Kleponytė-Šemeškienė, Jurga Minčinauskienė

  • Kalbos redaktorė

    Audra Kairienė

  • Vertėjas

    Jurij Dobriakov

  • Organizatorius

    Vilniaus grafikos meno centras

  • Projektą iš dalies finansuoja

    Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos dailininkų sąjunga

  • Partneriai

    „7 meno dienos“, MO muziejus, galerija „Vartai“, Lietuvos fotomenininkų sąjunga

  • Informacinis partneris

    artnews.lt

  • Kūrinius skolino

    Autoriai, Aistė Kisarauskaitė, Aldona Vilkauskienė, MO muziejus, galerija „Vartai“, Lietuvos fotomenininkų sąjunga

2025 m. lapkričio 11 – gruodžio 31 dienomis Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“               veiks paroda „Ne savo noru(kuratorė Monika Krikštopaitytė). Atidarymas 2025 m. lapkričio 11 d. (antradienį), 18 val.

Paroda „Ne savo noru“ kviečia pažvelgti į Lietuvos menininkų kūrybą, susijusią su patirtimis privalomojoje sovietinėje kariuomenėje, kūriniais įvardinti šį emocinį palikimą ir didinti ryžtą saugoti savo nepriklausomybę.

Kodėl verta kalbėti apie sovietmetį? Pirmiausia todėl, kad mes vis dar neįstengiame suprasti, koks didelis ir visa apimantis yra to laiko traumų gumulas. Neišsakomas turinys, įsismelkęs į kasdienius, jau visai kitą reikšmę turinčius žodžius, tebestringa gerklėje. Vienas iš tų žodžių – „kariuomenė“.

Jaunų žmonių ėmimą į sovietinę kariuomenę apskritai galime įvardinti kaip ilgiausiai, nuosekliausiai ir plačiausiai sovietinės sistemos vykdytą, gerai organizuotą nusikaltimą prieš pamatines žmogaus teises į sveikatą, gyvybę, orumą.

Kiek ši institucija suluošino, išprievartavo, tyčia ir per aplaidumą nužudė Lietuvos vyrų; kiek jų nusižudė, kiek dar dabar varginami potrauminio sindromo – tikslių skaičių niekada nesužinosime, nes duomenys buvo klastojami, įslaptinami, grasinimais tildomi net artimieji. Tačiau kalbame apie tūkstančius vyrų.

Naujai kalbėti apie šias traumas verta ir dėl įtemptos dabarties situacijos, kai būtina nepamiršti kaimyno veiklos metodų, ir todėl, kad, jei įvertiname reiškinio mastą, apie jį kalbėta neproporcingai mažai.

Parodos menininkus pagal tarnybos laiką galime suskirstyti į dvi grupes. Pirmoji grupė – tarnavusieji XX a. 7-uoju dešimtmečiu: Arvydas Šaltenis (1964–1967, Gusevas / Gumbinė, Kaliningrado sritis), a. a. Povilas Ričardas Vaitiekūnas (1964–1965, Duobelė, Latvija) ir a. a. Romanas Vilkauskas (1968–1970, Kaliningrado sritis).

Antroji  – būtinąją tarnybą atlikusieji 9-uoju dešimtmečiu, bręstant Lietuvos nepriklausomybės siekiui, kai Baltijos šalių jaunuoliai laikyti vis nepatikimesniais: Saulius Mažylis (1982–1984, Charkivas, Kyjivas, Ukraina), Gintaras Zinkevičius (1983–1985, Tukumas, Latvija), Jonas Vaitekūnas (1984–1986, Vilnius), Ričardas Šileika (1986–1988, Ulan Erge, Kalmukijos autonominė sritis), Darius Žiūra (1988–1990, Chabarovskas, Rusijos Tolimieji Rytai), Aidas Bareikis (1987–1989, Afganistanas).

1983–1985 metais a. a. Romo Juškelio fotografuota serija „Rezervistai“ primena, kad ir po to, kai iš kariuomenės ištrūkstama, sovietinė valdžia pasilieka teisę bet kada sušaukti rezervistus pratyboms į sborus.

Nors tarnybos geografija ir laikas skiriasi, visose istorijose rastume tuos pačius dėmenis: skurdas, alkis, beprasmė veikla, grėsmės ir nuobodulio stingdomas laikas, vienatvė; psichologiniu ir fiziniu smutu paremti nestatutiniai santykiai ir jų kruvinos pasekmės.

Paroda norima šiandienos aplinkybių fone reflektuoti tą skausmo, gėdos, nusivylimo, pasišlykštėjimo, siaubo, gedulo gumulą ir prisidėti prie tokių žodžių kaip „vyriškumas“, „kariuomenė“, „garbė“ reikšmės perkūrimo pagal mums brangias vertybes.

Monika Krikštopaitytė

 

Parodoje dalyvauja:

Aidas Bareikis (g. 1967), Romas Juškelis (1946–2016), Saulius Mažylis (g. 1961), Arvydas Šaltenis (g. 1944), Jonas Vaitekūnas (g. 1966), Povilas Ričardas Vaitiekūnas (1940–2025), Romanas Vilkauskas (1949–2018), Gintaras Zinkevičius (g. 1963), Darius Žiūra (g. 1968)

Lydinčioji programa:
– Lapkričio 27 d. 18 val. vyks diskusija „Kariuomenė, vyriškumas, garbė – sampratų kaita“.
Renginys bus filmuojamas.
Diskusijoje dalyvauja:
Linas Dungveckis – 23 metus dirbo kariuomenėje: Oro gynybos batalione ir Lietuvos karo akademijoje; atsargos karininkas, vadovų konsultantas.
Aurimas Navys – karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas, psichologas.
Darius Žiūra – menininkas, meno daktaras (2017) ir rašytojas, išleidęs autobiografinės prozos knygą „Diseris“ (2024), Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2024).Moderuoja dailėtyrininkė Monika Krikštopaitytė.
– Lapkričio 14 d. (penktadienį) ir gruodžio 12 d. (penktadienį) 17 val.:
ekskursijos parodoje su kuratore Monika Krikštopaityte (registracija nereikalinga).

Parodos katalogas išleidžiamas kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ priedu 2025 m. lapkričio 7 d., penktadienį, Nr. 35 (1570), vėliau bus pasiekiamas PDF formatu VGMC interneto puslapyje graphic.lt

Kitos parodos

2025 10 08–31
Eglė Kuckaitė. Meteorai Kalne Čiaudo
Parodos
2025 09 29–10 03
Petro Repšio Vilnius
Parodos
2025 09 04–10 04
Perpetuum Creatrix: moterų linijos
Parodos

Užsisakykite naujienas

Užsisakykite naujienas

Palaukite...

Dėkojame, kad užsisakėte mūsų naujienas!