Marcė Katiliūtė (1912–1937): „svajojau meninę svajonę“

Šiemet Lietuva mini talentingos tarpukario dailininkės Marcės Katiliūtės (1912–1937) 100-ąsias gimimo metines. Negausus, bet vertingas kūrybinis jos palikimas pristatomas visuomenei itin retai. Jubiliejiniais metais Vilniaus grafikos meno centras rengia Katiliūtės estampų, tapybos, piešinių iš Šiaulių Aušros ir Lietuvos dailės muziejaus parodą, kurią papildys archyvuose ir bibliotekų rankraštynuose rasti dailininkės rašyti laiškai, fotografijos, parodų bukletai, katalogai ir kt. Per parodos atidarymą dailės istorikė Giedrė Jankevičiūtė skaitys pranešimą apie Marcės Katiliūtės trumpą gyvenimą ir kūrybą, priskirtiną lietuvių dailės aukso fondui. Lemtingais 1937-aisiais, kai ji nusižudė, atėjo ir pelnytas pripažinimas, deja, po mirties – Paryžiuje vykusioje tarptautinėje parodoje Katiliūtės iliustracijos Ievos Simonaitytės knygai Aukštujų Šimonių likimas (1936 m.) įvertintos aukso medaliu.

Iš viso dailininkė paliko apie 500 meno kūrinių, didžioji jų dalis 1940 m. buvo pristatyta pomirtinėje parodoje Kaune. Vilniaus grafikos meno centre rodoma paroda Marcė Katiliūtė (1912–1937): „svajojau meninę svajonę“ suteikia retą progą pamatyti kūrinių originalus ir įvertinti, koks didžiulis šios dailininkės indėlis į Lietuvos grafiką.