Linas Blažiūnas. PAUKŠČIO AKIMIS

Savo kūrybą suprantu kaip man gražių gamtos formų atspindžius plokštumoje.
Atspindžiai yra miško, vandens, kalnų, gyvūnų. Šiuo metu dažniausi – paukščių. Analizuoju įvairius paukščius, jų elgesį ir lyginu su žmogaus.
Paroda susideda iš dviejų instaliacijų, kuriose vaizduojami paukščių žvilgsniai. Buvo stebėti paukščiai, jų iškamšos ir įsivaizduojama save, žiūrintį jų akimis. Toks stebėjimas tapo „žiūrėjimu mintimis“ arba tiesiog vaizduotės veikimo procesu. Jį įvardinu kaip žiūrėjimą, kuris tikrovę pertvarko į įsivaizdavimą. Vaizduotė gali kilti sąmoningai ir nesąmoningai. Nesąmoningai – kai stebint daiktą ar reiškinį įžiūrimi papildomi vaizdiniai, matyti praeityje. Sąmoningai, kai pačiam norisi iškraipyti vaizdą ir įsivaizduoti tai, ką nori pamatyti. Vaizduotę lemia mūsų prisiminimai, vaizdinė patirtis.
Kairės salės instaliaciją „Debesys lyg plunksnos“ sudaro dvi skrendančių paukščių kompozicijos ir dangaus horizontas jų akimis. Du skirtingi skrydžiai tame pačiame danguje, kuriame šešėliai yra paukščių vaizduotė.
Dešinės salės instaliacija „Mėnesiena pelėdų akyse“ sukurta šį sausį pasibaigusiai IX-ajai Kauno bienalei „Unitekstas“. Instaliacija susideda iš mėnulio, pelėdų ir apuokų žiūrinčių į jį, ir to, ką jie mato žiūrėdami į mėnulį.

Linas Blažiūnas