Jolanta Mikulskytė. VANDUO ~intro

`Parodoje eksponuojama naujo projekto ~intro – šiuo metu kuriu estampų seriją, įtakotą povandeninės patirties, skirtingų būsenų ir pajautimų esant slėgio ir vaizdo pokyčiams.
`Nardant vaizdo nedokumentuoju, tad kūriniuose labiau siekiu išreikšti būsenas, jausenas: ramybę, meditaciją, lengvumą, o kartais – juntamą įtampą ir baimę, sutinkamus povandeninius „baubus“ (oro stygiaus, orientyrų praradimo, vidurinio vandens, etc.).
`Mano kaip menininkės tikslas – povandeninio pasaulio tyrinėjimas – giluminio nardymo vizualizavimas, pajautimas ir vizualus būsenų perteikimas.
`Vienoki vaizdai ir būsenos Lietuvos ežeruose, kur visada šalta, tamsu, o kartais ir matomumo zona ribota, šiltuose vandenyse matomumas ir komforto zona – priešinga lietuviškoms sąlygoms.
`Nardant Lietuvos ežeruose dažnai tenka su savimi susitarti ir pamiršti apie komforto zoną, tad ir vaizdais kalbėti apie šią patirtį tenka tamsiau, paslaptingiau, vizualumą riboti, minimalizuoti.
`Reikia paminėti, kad Lietuvos povandeninis peizažas labai įvairus ir įdomus: povandeninės versmės, šaltiniai, kanjonai, ledynmečio metu susiformavę sienelės. Tad lietuviškieji tamsūs vandenys yra itin įdomūs.
`Šiltos jūros – lengvas ir spalvingas vaizdas, visai kitokios būsenos: tai ir sklendimas virš žydros bedugnės, stambieji gyvūnai, urvai, gausi augmenija.
`Dabar, kūrybinio proceso metu, paraleliai Lietuvos ežero povandeninėms vizualizacijoms kuriu ir šiltos jūros ir gero matomumo padiktuotus vaizdus.
`Tęsdama VANDUO ~intro projektą išsiaiškinsiu, ar šias dvi linijas reikia lyginti, priešpastatyti, ar derėtų atskirti į dvi atskiras dalis.
`Parodoje pristatau pirmąjį, įžanginį etapą, kuriame eksponuoju naujausius estampus, sukurtus 2015 m. pabaigoje ir 2016 m. pradžioje. Kūrybinį projektą įgyvendinu pasitelkdama litografijos, oforto, fotopolimero technikas. Akmens litografiją renkuosi ne atsitiktinai – juk kalkmenio gausiu Viduržiemio jūroje. Kalkakmeniui būdingas minkštumas, tad jį stipriai fiziškai veikianti jūra įtakoja kalkakmenio virsmą urvais, olomis ir labirintais.
`Kiekvienas nėrimas yra savita ir kas kartą skirtinga patirtis. Net ir atsikartojant nardymo lokacijoms kas kartą galima atrasti visiškai neregėtą iki tol peizažą, ar transformuotą vaizdą, o gal naujus, ligi tol nematytus artefaktus. Tad parodoje eksponuoju vaizdų transformaciją, kartais – atsikartojimus (pvz. Juodasis Šaltinis, litografija, 2016 m.), nes tas pats šaltinis lietuviškame ežere vizualiai kas kartą atrodo skirtingai.

Jolanta Mikulskytė