Elenos Grudzinskaitės kūrybos paroda

Amžinas įšalas – ¼ Žemės sausumos paviršiaus, kuriame ilgą laiką vidutinė metų temperatūra nuo 0 atskaitos pagal Celsijų juda į neigiamą pusę. Tai teritorija, kurią aptraukęs ledo ir nežinios sluoksnis stabdo natūralius irimo ir skaidymosi procesus, savo ruožtu keisdamas įprasto vandens judėjimo ir skverbimosi į žemę trajektorijas. Taip nejučia ilgainiui paviršiuje susiformuoja neįprasti ežeringi kraštovaizdžiai, pratrūkusios žemės substancijos sluoksniai, neįprastų formų lygumos ir kalnagūbriai.

Parodoje amžino įšalo sąvoka pasitelkta kaip atspirties taškas laiką absorbuojančio vietovaizdžio įvardijimui ir sukūrimui. Vietovaizdžio, kuriame asmuo praranda socialinio pozicionavimo pojūtį, kuriame nėra ženklų ir orientyrų, jame išsitrina bet koks betarpiškas erdvės suvokimas. Individas, patekęs į tokią situaciją, linkęs ieškoti naujų patyrimo ir egzistavimo strategijų. O nepažįstamoje teritorijoje jis priverstas susitikti būtent pats su savimi.

Instaliacijoje pristatyti dirbtiniai ar imituoti kraštovaizdžiai, sustingdyti judesio momentai ar monotoniškų sluoksnių ir fragmentų dariniai, be laiko, be prisiminimų, be pokyčių, be socialumo, be emocinių impulsų. Ištirpę amžinybėje.

Elena Grudzinskaitė