Arvydas Šaltenis. Paišau kaip gyvenu

Vilniaus grafikos meno centras tęsia ilgametę piešinio parodų tradiciją, kuri suteikia progą pasižvalgyti po rečiau matomus menininkų kūrybos archyvus. Per kelerius metus galerijoje „Kairė-dešinė“ jau buvo eksponuotos Jono Algimanto Kuro, Vyganto Paukštės, Petro Repšio, Algio Skačkausko, Leopoldo Surgailio, Vytauto Šerio, Marijos Teresės Rožanskaitės, Povilo Ričardo Vaitiekūno, Petro Mazūro ir kitų autorių piešinių kolekcijos.

2017 m. pristatoma tapytojo Arvydo Šaltenio piešinių paroda Paišau kaip gyvenu, aprėpianti daugiau nei 4 dešimtmečių dailininko kūrybą. Šaltenio kūrybinė biografija menotyrininkų yra nemažai aprašyta straipsniuose, dailininko monografijoje ir pristatyta parodose. Nežiūrint to, šioje ekspozicijoje piešiniai iš asmeninio autoriaus archyvo išsamiai rodomi pirmą kartą. Kolekcijai būdinga stilistinė įvairovė, nulemta skirtinguose piešinių cikluose plėtojamų temų. Antai subtiliai ir jautriai dailininkas kalba apie namus. Tarnybos sovietinėje armijoje epizodai dažniausiai užfiksuoti karikatūriškai, sukuriant kontrastą niūriai karinės prievolės kasdienybei. Neįpareigojantys pliažo vaizdai išsiskiria minkštomis faktūromis ir spalvingumu. Pirmąją kelionę Paryžiuje (1992) liudija pluoštas didelio formato piešinių, kerinčių vingrios linijos lengvumu, spalvomis ir laisva kompozicija. Ryškių asmenybių, bičiulių, bendraminčių atvaizdai iškalbingai ir taikliai byloja apie portretuojamuosius. Retas kuris nežino 8–9 dešimtmečio Šaltenio tapybos, kurią šioje ekspozicijoje reprezentuoja grupė parengiamųjų eskizų žymiosioms jo drobėms („Žmogaus galva (brolis)“, 1971, „Moteris“, 1972, „Pašte“, 1975 etc.). Chronologišką ekspozicijos struktūrą papildo ir apibendrina įvairiais laikotarpiais kurti asambliažai, poezija ir itin asmeniški dailininko kasdienybės artefaktai.