Kęstučio Grigaliūno instaliacija „1941“
-
rėmėjai
LR Kultūros rėmimo fondas, Vilniaus miesto savivaldybė
-
Atidarymas
2011 06 14 16.30 val.
-
Paroda veikia
2011 06 14 – 25
Instaliacija 1941 yra trečius metus trunkančio mano meninio projekto dalis, kurio metu Lietuvos ypatingajame archyve tyrinėju ir dokumentuoju ten sukauptose sovietų valdžios okupacijos metu represuotų piliečių bylose randamas jų portretines fotografijas.
Rinkdamas medžiagą šiame archyve suvokiau, jog mūsų atmintis subjektyvi, tad reiškiniai bei įvykiai, esantys mūsų atminties sąlyga, padeda suvokti ir mus pačius. Vienas iš mane dominančių aspektų čia yra laiko problematika, jo psichologinis matmuo. Žmogaus sąmonėje egzistuojančius praeities, dabarties ir ateities momentus, jų „pasirodymą“, vizualizaciją sąlygoja sąmonės posūkiai, veikdami kaip tarpininkas tarp tų trijų laiko matmenų. Tokie žmogaus sąmonės judesiai man kelia asociaciją su kino menu, kuris taip pat jungia judėjimą, laiką ir erdvę bei nuolatinį kolektyvinio ir individualaus tapatumo kūrimą ir kitimą. Tiek sąmonėje, tiek kine judesys yra erdvės bei laiko išraiška, tuo pačiu erdvė ir laikas formuojasi per judesį. Šis procesas sąlygoja nuolat kintančias erdvės ir laiko kompozicijas, kuriose praeitis nėra praėjusi – ji priklauso dabarčiai, nes atsispindi dabartyje.
Kurdamas instaliaciją 1941, galerijos erdvėje tarsi kino juostoje vieną po kito sekančius kadrus sukabinau 1941 popieriaus lakštą. Tai tarsi išfokusuoti sutrūkinėjusios kino juostos kadrai. Juose – represuotų, archyvo bylose atsidūrusių, mano surastų bei perfotografuotų ir šilkografijos būdu atspaustų žmonių veidai. Tai nuotraukos, kuriose užfiksuoti žmonės iki juos ištikusių represijų, portretai iki tol buvę šeimos albumuose ar paso nuotraukos, po to „represuoti“ kartu su jų savininkais. Tai – besiužetė kino juosta, kurioje palikau galimybę kiekvienam žiūrovui vaizduotėje sukurti savo siužetinę liniją ir toliau dalyvauti kolektyvinio bei individualaus identiteto kūrime. Mat mes patys esame nuolatiniame nenutrūkstamame formavimosi ir deformavimosi vyksme, patys čia ir dabar esame laiko ir erdvės figūros, individualūs, tačiau tuo pačiu metu talpiname savyje supančios kultūros ypatybes, istoriją ir atmintį.
Kęstutis Grigaliūnas