11-oji Baltijos šalių grafikos meno bienalė
Kaliningrado meno muziejuje

Lida Dubauskienė. Iš ciklo Peizažai. Tušas, plunksna, 43×38, 2012-2013

11-oje Baltijos šalių grafikos meno bienalėje Lietuvių grafikos kolekciją Natura sudaro šešių dailininkų darbai, fiksuojantys gamtos vaizdus, tyrinėjantys jos reiškinių ypatybes. Fotorealistiniai Lino Blažiūno peizažai, beveik meteorologiniai Lidos Dubauskienės žemėlapiai, reglamentuoti Kęstučio Grigaliūno gamtos motyvai, hiperrealistiniai Rolando Rimkūno debesys, fotografiniai Eglės Vertelkaitės kraštovaizdžiai, Birutės Zokaitytės moksliškai tiksliai atkartota fauna tarytum nukelia į gamtos mokslų laboratoriją, tačiau mokslinis aspektas čia nėra pagrindinis. Viską lemia dailininkų vaizduotės galia. Natura atskleidžia konceptualias puikiai įvaldytų technologijų ir siužetų sąsajas, nutiesia paraleles tarp gamtos ypatybių ir žmogiškosios prigimties, jausmų, patirties, sąmonės ir pasąmonės. Tiriamąjį mokslinį aspektą ryškiau atspindi technologijos, paženklintos individualių eksperimentų. Be jų meno kūriniai prarastų dalį savo poveikio jėgos, o mokslo atradimai apskritai būtų neįmanomi. Eksperimentai reikalauja nuoseklaus ir ilgo darbo, pavyzdžiui, nesuskaičiuojamą daugybę kartų štrichuojama tušinuku. Technologijos veikia ne vien formaliai, jos tampa ir prasmingu turinio sandu. Atvaizdai, sukurti tušinuku, tušu, arbatžolėmis ar vabzdžių gaminama gamtine derva, kaip ir mus supantys gamtos kūriniai, laikui bėgant, veikiami išorės veiksnių, pradeda irti, degraduoti, keistis. Šis menas ir pats yra organinės gamtos dalis, nes sukurtas iš jos išteklių, o savo turiniu iškalbingai apie ją byloja.

Linas Blažiūnas paprastu geliniu tušinuku drobėje sukurtais piešiniais tarytum atlieka tyrimą, kurio hipotezė, analizė ir rezultatai yra matomi žiūrovams. Penki metai šviesoje – tai piešiniai apie šviesą, kuri anksčiau ar vėliau tuos kūrinius sunaikins. Kiekvienas tušinuko štrichas, veikiamas saulės, pamažu keičiasi. Saulė juos blukina, suteikia gelsvą atspalvį. Anot autoriaus, belieka tik stebėti šį procesą, kurį skatina nematomi ultravioletinių saulės spindulių prisilietimai. Blažiūnas subtiliai, jautriai prisiliečia prie gamtos temų, su ja susitapatina, bylodamas apie laikinumą, nepastovumą. Jo piešiniai trumpam tarsi sustabdo akimirką, prieš prasidedant irimui, nyksmui, blukimui.
Lidos Dubauskienės ciklas Peizažai remiasi subtilaus minimalizmo ir trapaus santūrumo estetika. Tušu ir plunksnele atlikti piešiniai konceptualiai perteikia asmeninę dailininkės patirtį ir potyrius. Su jai būdinga autorefleksija iš atminties ar slapčiausių pasąmonės užkaborių susigrąžinami kadaise matyto peizažo sukelti jausmai ir ši neregimoji pusė įvaizdinama kūriniuose, atsisakant bet kokių apčiuopiamų nuorodų. Jausmingas būsenas perteikia abstrakčios struktūros, sukurtos smulkiais plunksnelės štrichais. Technologinis procesas, prilygstantis meditacijai, subtiliai atveria peizažo daromą įspūdį. Štrichai varijuoja nuo vertikalių iki įstrižų ir horizontalių, nuo skaidrių, beveik perregimų pustonių iki sodriai pilkų tonų. Autorė dažniausiai mėgaujasi rūko, lijundros ar prieblandos apimtais peizažais.
Kęstučio Grigaliūno interaktyvus objektas Mano draugė kengūra iš Kionigsbergo nėra tik stalas, tik žaidimas ar tik meno kūrinys. Stalas nefunkcionuoja be subjekto, žaidimui reikia žaidėjų, o meno kūriniui – žiūrovų. Kiekvienas gali užimti kokią nori poziciją – pasyviai stebėti arba pasiduoti menininko provokacijai ir įsitraukti į žaidimą, laikydamasis jo taisyklių, naudodamasis pateiktomis priemonėmis – stalu, antspaudais ir popieriumi. Tiražas ir kompozicija priklauso nuo spausdintojo. Žaidėjai keičia vienas kitą, vaizdai spausdinami nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Interaktyvumas paverčia Grigaliūno objektą žaidimu, o kiekvienas, kuris į jį įsitraukia, atlieka prasmingą ritualą. Antspaudas turi saugomąją (neliečiamumo), patvirtinamąją (svarbos, oficialumo) prasmę, liudija asmens tapatybę. Dalyviai įsitraukia į tapatybės pa(si)tvirtinimo ritualą, o gamtos simbolių kartotė, iš jų atsirandantys ornamentai ir vaizdai kuria prasmingą visumą. Taip stalas tampa meno kūriniu.
Rolandas Rimkūnas serijoje Dievas su mumis demonstruoja pavydėtiną kantrybę ir valią. Tušinuku atliktų darbų cikle viena kitą keičia įvairios debesų struktūros. Iš pažiūros paprastas gamtos motyvas atveria netikėtai gilius, daugiasluoksnius vaizdų ir prasmių klodus. Čia susipina laikinumas ir amžinybė, nusivylimas ir tikėjimas Dievu, savimi, kitais, žmogiškumu apskritai. Debesų masyvai kur ne kur paženklinti lėktuvų paliekamais pėdsakais. Tas takas danguje, anot autoriaus, simbolizuoja mūsų norus, troškimus, siekius, kurie labai skirtingi ir kartu vienodi, veržlūs tarsi lėktuvo skrydis. Rimkūno dangaus peizažuose per visą akiplotį driekiasi belaikė amžinybės erdvė.
Eglė Vertelkaitė triptike Du keliai po storu gamtinės dervos – šelako sluoksniu tarytum konservuoja nufotografuoto peizažo nuotrupas. Gamtinės kilmės medžiaga padengtas vaizdas pabrėžia žanrą, išryškina koloritą, sukuria kintančio erdviškumo efektą. Paveikslų paviršius raibuliuoja tarsi kreivas veidrodis ar drumzlinas vanduo. Išraiškingam išorės kiautui susiliejus su paveikslo turiniu, bylojančiu apie žmogaus praeitį ir patirtį, sukuriamas atšiauriai keistas ir baugus marginalinių sielos užutėkių peizažas. Skaidrus šelako sluoksnis maskuoja, nutrina realybės kontūrus, matome neapibrėžtus kelio, pievos, medžių, žmonių, balto šuns-vilkolakio siluetus, tarsi atklydusius iš slogaus sapno. Autorė siūlo pasivaikščioti žmogiškosios prigimties paribiais, pasižvalgyti po netikėtai atsiveriančias jos atodangas.
Birutės Zokaitytės realistiniai piešiniai Nuoširdumas kalba apie žmogiškas savybes, kuriomis apdovanoti jos vaizduojami personažai – orangutanas ir pudelis Albertas. Tai sarkastiškas ir groteskiškas žvilgsnis į vertybes, kuriomis šaltakraujiškai manipuliuojama. Tikrieji jausmai ir būdo bruožai slypi giliai po žodžiais, o nebyli išorė dažnai būna klaidinanti. Ironiški Zokaitytės gyvūnų portretai pasakoja ir apie tai, ir apie slepiamą prigimtį, instinktus, silpnybes, jausmus. Tragikomišką įspūdį sustiprina hipertikroviška portretų stilistika, o įspūdingas mastelis sukuria baugokai dviprasmišką atmosferą, kuri verčia pasijusti mažų mažiausiai nepatogiai, tarsi būtų atliekamas asmeninis nuoširdumo testas.

Birutė Zokaitytė. Nuoširdumas I. Tušinukas, akvarelė, 134×107, 2012

Parodos kuratorės:
Kristina Kleponytė-Šemeškienė
Jurga Minčinauskienė

Organizatorius:
Vilniaus grafikos meno centras

Rėmėjai:
Lietuvos Respublikos Generalinis konsulatas Kaliningrade
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Paroda veiks:
2013 09 13-10 15

Plačiau apie renginį:
www.kaliningradartmuseum.ru