Rūtos Spelskytės kūrybos paroda ŽIŪRĖJIMAS ARBA BESIBAIGIANTIS LINGCHI IR KREIVAS KUPOLAS.

Prieš kelis metus nesusikalbėjau.
Ėmiau siurbti į save visą man pasiekiamą informaciją apie nesusikalbėjimus, tikėdamasi, kad informacijos turėjimas išspręs problemą, kad metodai neveikia, nes aš žinau per mažai.
Nuo prasto dviejų žmonių dialogo persimečiau prie muštynių, žudynių, masinių kankinimų, sprogdinimų, savižudybių, nuo vieno pasaulinio karo prie kito, nuo vieno teroro išpuolio prie kito, šokinėjau akimis žemėlapyje ir pirkdavau vis naują, dar vieną, lėktuvo ar traukinio bilietą.
Galva spengė nuo informacijos. Klasifikavau. Stumdžiau ją atminties lentynose.

Patyriau perviršį.

Sustojau.

Nebenoriu stebėti lingchi. Atėjo laikas jį paleisti.
Tegu eina sau. Man iš jo jokios naudos. Datų, skaičių ir judesių žinojimas nė kiek nepadeda nei susikalbėti, nei gyventi.

Rūta Spelskytė