Rūtos Povilaitytės kūrybos paroda “Ne namie”

Ši darbų serija yra pastanga apmąstyti dalyvavimą ir atsitraukimą, atsitiktinumą ir pasirinkimą, neapibrėžtumą ir netikrumą, iš ten kilusias idėjas, siūlančias alternatyvias perspektyvas.
Informacijos prieinamumas ir jos begalybė deformuoja pasaulio suvokimą, todėl man labai įdomu analizuoti kaip šiuolaikinis žmogus atsirenka, kas tikra ir kaip milžiniškas pasirinkimas gimdo nerimą. Globalizacija naikina atradimo džiaugsmą. Greitas tempas ir greitas gaminimas nepalieka laiko pasiūlos atrankai, autentiškumo išsaugojimui, savarankiškam sprendimui. Aš pati dalyvauju šitoje sistemoje, o tapydama bandau priešintis bejėgystei. Absurdiškumo deklaravimas suteikia tam tikrą galią ir kontrolę.
Mane labai žavi galimybė jungti, keisti vaizdų pozicijas. Taip jie įgauna naują laikiną tarpusavio santykį, panašiai kaip scenografijoje arba literatūriniame pasakojime. Skolinantis įvaizdžius, skirtus pasakoti kitą istoriją ir juos išėmus iš konteksto, kuriama bendresnė istorija apie save švenčiančią visuomenę ir jos pseudorealumą. Pasirinkta technika ieškau ribos tarp fakto (atspaudo) ir fikcijos (tapyba), netikėtumo ir atpažinimo santykio.

Rūta Povilaitytė