Ką čia veikia pelėda?

Paroda „Atvirkščia perspektyva“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Agnė Narušytė

Rašydama vieną LRT radijo komentarą, iš pradžių norėjau papasakoti apie nutirpusio sniego atidengtą šiukšlynų kultūrą ką tik į Vilnių nusileidusių marsiečių požiūriu. Tų kosmoso perėjūnų balse galėtų pasigirsti netikėjimo gaidelė. Jų „naivus“ stebėjimasis šio pasaulio tvarka apsaugotų nuo eilinio skundo, kad visi dergia kur pakliuvo, kiemsargiai tinginiauja, o valdžia užsiima savais reikalais, palikdama miestą savieigai. Žvilgsnis iš anapus leistų parodyti įprastą tikrovę taip, tarsi ji būtų keista. Tos minties atsisakiau, nes išsigandau, kad per toli nuklydus į vaiduoklių teritoriją nebebus kelio atgal.

Visa tai prisiminiau žiūrėdama Akvilės Anglickaitės videofilmą „Tarybinė moteris“ (2012) parodoje „Atvirkščia perspektyva“ (kuratorė Laima Kreivytė). Kažkas, matantis tik gabalėlį dangaus ir vieną kiemą sovietinių daugiabučių rajone, pasakoja apie tai, kaip po darbo grįžta namo moterys (skubėdamos), vaikai (linksmai) ir vyrai (neskubėdami). Moterys atgaivina namus uždegdamos šviesas, lygindamos, virdamos valgį ir laukdamos. Vyrai verčia