Apie meno paieškas raketų bazėje

Trylika menininkų iš septynių šalių pirmąjį spalio šeštadienį sujaukė Žemaitijos kasdienybę. Ketverius metus gyvuojančios tarptautinės grupės „Local to Local“ nariai– Kęstutis Svirnelis, Gabriela Oberkofler, Ilke Yilmaz, Jang-Young Jung, Markusas Ambachas, Andreas Geisselhardtas – atvyko į Lietuvą ir su kolegomis surengė ekspoziciją „Dvina Silo Art Complex“. Grupė menininkų, 2006 m. susibūrusi Štutgarte, siekia gimtosiose šalyse įgyvendinti penkerių metų trukmės projektą. Taigi šiemet atėjo Lietuvos eilė.

Pirmiausia „Local to Local“ Vilniuje pakvietė į galerijos „Kairė-dešinė“ erdves, kur lakoniškai pristatė kūrybinės veiklos retrospektyvą, pasitelkę videomeną ir fotografiją. Tai buvo tarsi apšilimas prieš parodos atidarymą Plokštinės (šalia Platelių) požeminėje balistinių raketų bazėje. Egzotiškai ir paslaptingai skambanti lokacija pasirinkta tikslingai, nes, kaip teigia kūrėjai, jie remiasi išcentrine kūrybos strategija ir kuria „įvietintą“, kitaip – pritaikytą konkrečiai aplinkai ir jos specifikai meną. Todėl menininkai bėga iš kultūros pertekusių didmiesčių ir pasirenka periferinius taškus, kuriuose ryškesnių kultūrinių impulsų reikia paieškoti. Decentralizuotas kūrybos principas šiuo atveju veikė kaip katalizatorius, išryškinantis tikruosius meno entuziastus, kurie buvo dėl jopasiryžę kelių valandų kelionei iš sostinės. Tai patvirtino dar galerijoje menotyrininkės Ramintos Jurėnaitės išsakytus žodžius, kad į parodų atidarymus Lietuvoje ateina vos keli su menu nieko bendra neturintys žiūrovai. Ir tai buvo tiesa, nes didžiąją publikos dalį sudarė jaunieji menininkai, dailėtyrininkai ar keli netikėtai užklydę smalsuoliai…

Apie projekto pristatymo erdvę. Plokštinės požeminė balistinių raketų su termobranduoliniais užtaisais bazė –­ SSRS ginkluotųjų pajėgų reliktas, čia šiuo metu veikia Militarizmo muziejus. Bazė stūkso Plokštinės miške netoli Platelių ežero, aukštoje, miškais apsaugusioje, mažai apgyvendintoje regiono vietovėje. Tai – pirmoji kovinė Sovietų Sąjungos „Dvinos“ tipo požeminė balistinių vidutinio nuotolio raketų bazė. Teigiama, kad ją kasė, statė apie 10 000 kareivių, daugiausia estų. Prieš pradedant įrenginėti bazę, iš apylinkių buvo iškelti gyventojai. Sudėtingas statinys su šachtomis, elektros generatoriais ir t. t. slypi po žeme… Išgyventi po žeme buvo galima 15 parų, esant ypatingai situacijai, užtikrinus visišką sandarumą – 3 valandas. Ir šiandien čia išliko tamsūs, siauri praėjimai, masyvios geležinės durys. Šio Sovietų Sąjungos karinio objekto reikšme negalėtume abejoti – priklausomai nuo politinės situacijos, raketos buvo nutaikomos ir į artimas Rytų bloko šalis, ir į Vakarus. 1978 m. JAV žvalgybos tarnyboms sužinojus apie bazės vietą, iš bazės ginkluotė išvežta, pasitraukė SSRS kariai; bazė ilgą laiką buvo apleista.

„Dvina Silo Art Complex“ paroda, įkurdinta apmirusiuose Plokštinės kareivinių pastatuose, įkvėpė gyvasties militaristinei erdvei, bet kūriniai šioje aplinkoje liko savotiški svetimkūniai. Pavyzdžiui, žaluma akį rėžiančiam Juozo Laivio „Paminklui pasiklydusiam grybautojui“, pastatytam lauke, konkrečios vietos nereikia. Menininko teigimu, tai ne galutinė skulptūros vieta. Nors žiūrovus pasitinkantis kūrinys atrodo atraktyviai, kartu spinduliuoja beviltiškumą ir nežinią, kuri tvyro šios istorinės erdvės ore.

Dvi savaites Plokštinėje kartu kūrę ir gyvenę menininkai inspiracijų, formų ir medžiagų ieško aplinkui. Tad galutinis rezultatas yra susijęs su šia erdve. Italę Gabrielą Oberkofler įkvėpė aplink besimėtančios šakos, kurias menininkė transformavo į savotiškus namelius – spąstus, o lenko Krzysztofo Franaszeko atramos tašku tapo raketos šachta, kurios viziją perteikė milžiniškame tapybos kūrinyje. Grupė J.A.K (Jang-Young Jung, Andreas Geisselhardtas, Kęstutis Svirnelis) sumontavo videomeno kūrinį, kuriame įamžinti riedutininkai, rodantys triukus, lyg bandantys išsklaidyti sutingusią tylą. Antrasis šios grupės kūrinys sulaukė bene daugiausia emocijų. Vos tik įžengę į tamsų pastatą, kai kurie sušuko: „Kempinas!“ Iš pirmo žvilgsnio kūrinys turi sąsajų su Žilvino Kempino „Tūba“, bet pirmas įspūdis klaidina. J.A.K nariai, panaudoję lazerius su dūmų uždanga, sukūrė 24 m ilgio Plokštinėje buvusios raketos R-12 analogą. Lazerių skleidžiami spinduliai, formuojantys raketos tūrį, primena grėsmingą vietos istoriją.

Apie praeities paslaptis Plokštinėje kalba ir Andriaus Kviliūno videomeno darbas „Tiesa slypi kažkur anapus“. Tai vienas netikėčiausiai gimusių parodos kūrinių. Menininkas atskleidė, kad vyko į raketų bazę nežinodamas, kaip atrodys jo kūrinys, bet aplinkybės pasufleravo būsimo darbo idėją. Todėl jis išsiskiria iš menininko kūrybos konteksto. A. Kviliūas, atvykęs į vietą, sutiko vyriškį, kuris patarė laikytis atokiau nuo raketų bazės, kur esą sklinda radiacija. Menininkui beliko išsitraukti kamerą ir įamžinti vietinio žmogelio atviravimus apie tai, kaip jis vogė metalą iš raketų bazės ir nuo radioaktyvių medžiagų susirgo leukemija. A. Kviliūnas, padalijęs ekraną pusiau, sugretino šį dokumentinį pasakojimą ir savo atliekamą aktą – kūrėjas savo veidą išdažo Lietuvos trispalve, kurią vėliau sumala į vieną purviną spalvą. Kontrasto principu sukomponuotas darbas – tarsi dvi medalio pusės, nepateikiančios konkretaus atsakymo, leidžiančios tikėti „patogiausia“ tiesa.

Justina Nekrašaitė ir Akvilė Kalinaitė instaliacijomis užpildė tris kambarius. Pasitelkusios minimalias vizualinės išraiškos priemones ir garsą, jaunosios menininkės grįžo į vyresniems žiūrovams nostalgiją keliančią praeitį. Vaikiškas eilėraštis apie raketą ar raketos formos laipynė (karstyklė) žaidimų aikštelėje prabyla apie nevaikiškus žaidimus su militaristiniu atspalviu.

„Local to Local“ grupės narė turkė Ilke Yilmaz pristatė bene globaliausią parodos kūrinį. Menininkė leidosi į politinius svarstymus apie sąjungas. Kadaise buvo norima išsivaduoti iš vienos sąjungos, dabar narystė Europos Sąjungoje daugeliui šalių tapo svarbiausias tikslas. Kūrėja pasirenka žvaigždutės simbolį, kuris akcentuoja susidariusią kiek ironišką situaciją.

Plokštinėje pristatoma ekspozicija pasižymėjo įvairiomis išraiškos formomis. Štai atidarymo dieną žiūrovai buvo nustebinti ar šokiruoti vieno performanso. Jaunas menininkas iš Rusijos Sergejus Balandinas į mažą kambarėlį pasikvietė tik kelis drąsuolius, kurie turėjo būti morališkai stiprūs ir nebijotų susitepti drabužių. Veiksmo esmė – kruvina gaidžio egzekucija; menininkas keletą kartų „nesėkmingai“ mėgino nugalabyti savo sumanymo herojų… Ir sulaukė prieštaringų reakcijų, juk tai – gyvūno kankinimas. Net jei autorius tokį pasirodymą traktuoja kaip rimtą meninį veiksmą, būčiau linkusi vertinti šį perfomansą kaip miglotą ir nebaigtą.

Nors gūdžią Plokštinės raketų bazę meno vardan pasiekė tik entuziastai, tačiau akivaizdu, kad šis tarptautinis meno projektas – šis tas nauja Lietuvos kultūrinėje padangėje. Nors „sprogimo“ bazėje neįvyko, bet tarptautinė komanda suintrigavo konceptualiais sprendimais, sujaudino ir sudomino žiūrovus.

Karolina Tomkevičiūtė

Literatūra ir menas

Publikuota 2010-10-26 14:31 | 2010, Publikacijos

Rašyti komentarą.




Netaktiški komentarai bus ištrinti.


Šiandien pristatome

Petras Repšys. Piešiniai

2019 10 01-31

© 2011 vgmc | kontaktai