Mirę, bet gyvi: Šamanas ir Tanaka

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-Dešinė“ eksponuojama paro­da, pribloškianti paradoksais: tragizmu ir „pomirtiniu“ optimizmu. Tai psichodelika gerąja to žodžio prasme. Kalbu apie Mantą Gimžauską-Šamaną (1976–2007) ir Remigijų Audiejaitį-Tanaką (1972–2007).

Parodoje „Anoj pusėj kapinių – sodai“ akivaizdu, kad šoko neišvengsime. Abu Anapilin iškeliavę menininkai buvo žinomi ne tik rašytojų, poetų, dailininkų, bet ir žurnalistų (Mantas kurį laiką mokėsi televizijos režisūros, žurnalistikos), gatvės muzikos (kas nepamena Tanakos kūrybos ir asmenybės) pasaulyje. Tai audiovizualinė paroda, kurioje dera tekstai –­­­ Manto Gimžausko eilės, garsai – Remigijaus Audiejaičio ir Domanto Razausko dainos, psichodelinis filmas, dailės vaizdiniai. Norisi prisiminti šiuos kūrėjus platesniame (ne tik parodos) kontekste, nes šie menininkai eksperimentavo žodžiais, garsais ir vaizdais.

M. Gimžauskas – kūrėjas, rašęs eiles, scenarijus, ėmęsis vertimų. Jis tikrai priminė Šamaną; šią pravardę gavęs iš bendrakursių. Mantas nuolat ieškojo, tegu ir ne visai „legalių“ būdų, atverti durims į savo vidinį pasaulį. Todėl jis ir buvo/yra (juk „šamaniškoje“ būtyje nėra laiko sąvokos) Šamanas, kuris keliavo į tolimą, mums nepažinų pasaulį, kartais remdamasis įprastais, net buitiškais dalykais. Tai – vienas nedaugelio žmonių, kurie skausmingai išgyveno šį kontroversišką laikotarpį, patirdami fizines ir dvasines kančias, tačiau savo kūryba gebėjo iš jų išsiveržti. Manto poezijoje dera išmoninga ironija, sarkazmas ir lyrika, ribos tarp sacrum ir profanum čia nutrintos. Paro­doje eksponuojami autoironiški Manto piešiniai, kompiuterinė grafika. Jiems būdingas subtilus apibendrinimas, spalvų vitališkumas (turiu omenyje kompiuterinę grafiką), žaismingas eskiziškumas.

Pirmoji M. Gimžausko knyga išleista po jo žūties – tai leidyklos „Kitos knygos“ ir dizainerio Tomo S. Butkaus („Vario burnos“) nuopelnas. Knygoje „Šamanas TM“ parodijuojama mūsų laikų „makdonaldizuota“ visuomenė ir kaukės, kurias keičiant bandoma šią paversti smagia kasdiene švente („Happy meal“). Juk TM reiškia trademark, t. y. prekinį ženklą. Tačiau Šamano kūryba neparduodama…

Norisi pažymėti knygos bei parodoje eksponuojamų darbų dizainerio T. S. Butkaus, charizmatiško žmogaus, papildžiusio Manto kūrybą grafika, įspūdingu, nors kartais ir paprastu, net primityvoku dizainu, vaidmenį. Lieka konstatuoti, jog Fluxus idėjos atgimsta vėl, ratas sukasi…

Beje, apie ratą. Parodoje nuolat rodomas Igno Miškinio filmas „Sfumato“, kuriame M. Gimžauskas kartu su Donatu Vaišnoru ir Ieva Biliūnaite atlieka pagrindinius vaidmenis. Gal ir ne kiekvieno skoniui atliepia jo estetika. Bet juk šamanai nesirenka žmonių, žmonės patys pas juos ateina…

Remigijus Audiejaitis aklas, talentingas vokalistas (grupė „Mad Man Moon“) bei fotografas. Parodoje pristatomos menininko, matyt, ne veltui „nešiojusio“ japonišką Tanakos pravardę, fotografijos, kuriose fiksuojami atsitiktiniai miesto garsai (Tanaka mėgindavo fotografuoti gatvėse girdimą garsą), kartu su D. Razausku įrašytos dainos (projektas „Ganja Ma“), tinklalapyje www.nevykeliai.lt skelbti eilėraščiai. Audros Baranauskaitės žodžiais, Tanaka, kaip dainininkas, stebino idealiu intonavimu, virtuoziškomis balso vibracijomis.

Parodos dalyje, kur pristatomi Tanakos darbai, tvyro ypatinga atmosfera. Tai netradicinė paroda, joje tarsi bandoma perteikti menininkų aurą – eksponuojami a.a. autoriui svarbūs (ir atsitiktiniai) daiktai. Pavyzdžiui, juodi marškinėliai. Beveik tokie patys, tarsi sielų brolystę įrodąs artefaktas, matomi ir Šamano kūryboje. Remigijaus fleita, raudona marška apgaubtas fotelis, plyta, pabiręs smėlis (laikinumo ženklas), šalia kurio – mistiškas kraštovaizdis („Nežinomas Tanakos krantas vakarinėje Peru pakrantėje / futbolo rungtynės niekada nesibaigia“)…

Paroda „Anoj pusėj kapinių –­ sodai“ išdėstyta dviejose galerijos salėse. Abi jas sudvasina, vienija sodų („Ar tai – grįžimas į Edeno sodą?“, – turbūt paklaustų C. G. Jungas) motyvas, atkeliavęs iš to paties pavadinimo, kaip ir paroda, Šamano eilėraščio. Visi kūriniai čia persmelkti vienatvės ir itin artimo mūsų žemei nežemiškumo. Tai primena tibetiečių Bardo Thodol, kur kalbama apie būvį, kai vėlės (kalbant baltiškai) yra šalia mūsų. Kūrėjai niekur nedingo. Jie yra čia ir dabar. Su visais, bet paskendę savo svajose. Nežadinkime. Miegas toks tylus ir šviesus…

Ona Gaidamavičiūtė

Literatūra ir menas

Publikuota 2008-06-03 12:10 | Parodų recenzijos, Publikacijos
  1. Rima 2008-10-06 14:20

    Gal turite šamano telešoną parašykite labai reikia

  2. kristina 2008-10-15 18:15

    atidziau skaitykite teksta, ten parasyta, kad Samanas mires. O jeigu tai pokstas, tai tikrai nejuokingas.

Rašyti komentarą.




Netaktiški komentarai bus ištrinti.


Šiandien pristatome

Petras Repšys. Piešiniai

2019 10 01-31

© 2011 vgmc | kontaktai