Visiems atpažįstama stilizacija

Tado Gindrėno paroda „Vaikams“ galerijoje „Kairė–dešinė“

Milda Gudžiūnaitė

Sumanymas prisiliesti prie vaikystės temos jaunosios kartos grafikui Tadui Gindrėnui dovanojo galimybę prisiminti ankstyviausią stilizaciją. Menininkui teko bendradarbiauti su vaikais, o šia paroda jis bando perteikti vaikų pasaulį ne tik tokį, kokį pats įsivaizduoja, bet kartu ir tokį, kokį jį mato vaikai. Parodoje eksponuojama palyginti nedaug kūrinių – linoraižinys ,,Mano pasaulis“, kelios klišės ir vienas mažytis netikėtumas.

Didžioji dalis T. Gindrėno kūrinių yra didelio, grafikai nebūdingo formato. Atrodytų, jog tokie darbai galėtų nesunkiai perpildyti ir taip nedidelės grafikos meno centro ekspozicijų salės erdvę, tačiau įvyko priešingai – jie praplėtė ją ir pripildė žaismingo lengvumo. Masyvios klišės nėra įrėmintos ar kitaip suvaržytos, o jų plastiški kontūrai ir atitrūkusios detalės panaikina ribą tarp meno kūrinio ir erdvės, kurioje jis eksponuojamas.

Kaip ir paprastai T. Gindrėno darbuose, vienas pagrindinių motyvų – plokštumoje dominuojantis veidas. Tačiau šioje parodoje veidai yra ne tik žmonių, bet ir vaikystės pasakų personažų, animacinių filmų herojų. Dėl išraiškingų jų žvilgsnių atrodo, kad jie bendrauja tarpusavyje. Prie šio įspūdžio prisideda ir dar vienas T. Gindrėno kūrybos bruožas – komiksų kalbos plastikos naudojimas. Savo darbuose autorius įkomponuoja iš pažiūros didelės reikšmės neturinčius žodžius ir ženklus. Šiuo atveju dėmesį patraukia ne viename parodos ,,Vaikams“ eksponate pasikartojantis trumputis ir pozityvus žodelis – „OK“.

Pokalbis tarp žiūrovo ir parodos ,,Vaikams“ eksponatų užsimezga ne vien dėl sumanių žvilgsnių ir frazių, bet pirmiausiai todėl, kad personažai ir jų aplinka yra puikiai pažįstami: vaikystėje sutikti klounas, gaidys, kūlverstukas ir mergaitė paraudusiais skruostas. Raižydamas šias klišes T. Gindrėnas rėmėsi vaikų piešiniais. Tokiu būdu jis sudalyvavo ir praėjusiais metais vykusiame meno terapijos projekte. Kūriniai, persmelkti vaikiška maniera, atmintyje atgaivina vaikystės stilizavimo būdus ir pamėgtus motyvus. Kaip įprasta, čia žiedlapiai pavaizduoti frontaliai, eglės vainiką sudaro trys trikampiai, o saulę juosia spinduliai. Parodą apibendrina pagrindinis jos akcentas – linoraižinys ,,Mano pasaulis“. Į Žemės rutulį primenantį apskritimą įkomponuotas iš T. Gindrėno ir vaikų piešinių sukurtas bendras pasaulis. Jame kaip pasakoje telpa viskas, kas tik reikia, – ir kalnai, ir vandenynai.

Dirbdamas su vaikais grafikas patyrė, kad jų pasaulis spalvingas ir neturi ribų. O mažytis parodos netikėtumas – po kūriniu ,,Mano pasaulis“ prie pat grindų tupintis nedidelis medinis ežiukas su tikru obuoliu ant spyglių. Jau suvytęs ir praradęs spindesį vaisius primena, kad paroda baigiasi kaip ir vaikystė.

Publikuota 2012-06-01 12:03 | 2012, Parodos

Rašyti komentarą.




Netaktiški komentarai bus ištrinti.


Šiandien pristatome

Petras Repšys. Piešiniai

2019 10 01-31

© 2011 vgmc | kontaktai