Grafika nuo piešinio iki šešėlio. 2013

Kasmetinė Estampo paroda susiformavo kaip ilgalaikė apžvalginių parodų tradicija, kurios dėka išaugo talentingų klasikinę grafiką puoselėjančių menininkų karta. Tačiau jau kurį laiką šioje parodoje atsirandančios įvairios šiuolaikinės medijos ir kitos grafikos formos į „estampo“ apibrėžimą nebetelpa. Deklaruojamos klasikinės idėjos ir besikeičiančio naujo parodos turinio neatitikimas formuoja nereikalingą sumaištį, o požiūris į grafiką tik kaip į „spausdinimo meną“ neatitinka šiuolaikinės meno sampratos, netenkina žiūrovų, kritikų ir pačių menininkų. Ne paslaptis, kad daugelis grafikų dėl įvairių priežasčių kūrinių nebespausdina, bet piešia, filmuoja, konstruoja… Todėl Estampo parodose jie tiesiog nedalyvauja.
Manome, kad išsaugoti apžvalginių parodų tradiciją yra būtina, bet akivaizdu, jog šių parodų formatas turėtų keistis. Tad mėginame.

Šių metų estampo parodos Grafika nuo piešinio iki šešėlio. 2013 tikslas – suburti kuo platesnį kuriančių menininkų, žiūrovų ratą, pristatyti grafikos raiškos lauką neapsiribojant vien tik „estampo“ sąvoka.
Mąstant apie tai, kaip galėtų keistis Estampo parodos formatas, kilo mintis pirmiausia pakviesti menininkus dialogui – naujai apmąstyti pačią GRAFIKOS sąvoką, apžvelgti grafikos meno kaitos procesus, provokuoti diskusiją, kas YRA ir GALI BŪTI GRAFIKA šiandien naudojamų meno raiškos formų bei galimybių kontekste.

Parodą-konkursą Grafika nuo piešinio iki šešėlio. 2013 sumanėme kaip tam tikrą įvadą-tyrimą, apžvalgą, kuria remiantis būtų galima formuluoti tolesnių apžvalginių parodų koncepcijas. Manome, kad patyrinėjus kontekstą ateityje būtų prasminga apžvalgines parodas skirti išsamesnei grafikos meno segmentų analizei.

Visoms grafinės raiškos formoms atviras šios parodos formatas kuria precedentą naujiems eksperimentams, leidžia pažvelgti į grafiką ne tik grafikų akimis, provokuoja gyvą skirtingų meninių suvokimų ir raiškų dialogą. Tikimės, jog iš kitų meno sričių ateinantys idėjiniai impulsai, plastiniai sprendimai gerąja prasme inspiruos grafikos kaitos procesus.
Ekspozicija, kurios tikslas – pristatyti kuo įvairesnį grafikos meno lauką, neišvengiamai bus polistilistinė.
Tačiau POLISTILISTIKA gali tapti šios parodos išskirtine savybe su pliuso ženklu.

Parodai-konkursui kvietėme menininkus teikti ne pavienius darbus, bet darbų kolekcijas, kurtas 2011-2012 metais. Norėjome, kad kiekvienas autorius sukomponuotų savo mini ekspoziciją-galeriją bendrame parodos kontekste. Tai yra bandymas atrasti kitokį nei įprasta santykį su autoriumi, jo kūriniu, su žiūrovu. Menininkai žymiai atsakingiau renkasi kūrinius, rimčiau apmąsto asmeninę poziciją. Kartu su vizualia dalimi kūrėjai pristato ir savo idėjų koncepcijas, kurios yra neatsiejama parodos dalis.

Sulaukėme 44 paraiškų, parodai buvo atrinktos 24 kolekcijos.
Darbų atranką vykdė komisija kurią sudarė:

• Ewa Miazek-Mioduszewska – dailininkė, parodų kuratorė (Lenkija)
• Vaidilutė Brazauskaitė-Lupeikienė – meno kritikė, parodų kuratorė
• Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė – menotyrininkė, meno kritikė
• Žygimantas Augustinas – menininkas
• Vidas Poškus – dailėtyrininkas, parodų kuratorius

Daugiausia komisijos balsų surinkusios kolekcijos buvo atrinktos parodai trijose Vilniaus grafikos centro ekspozicijų salėse. Tikimės, kad ši paroda taps Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalimi ir naujos apžvalginių grafikos parodų tradicijos pradžia.