Atvirkščia perspektyva

Akvilė Anglickaitė / Arnas Anskaitis / Gabrielė Gervickaitė / Kristina Inčiūraitė / Marta Ivanova / Dainius Liškevičius / Aurelija Maknytė / Dalia Mikonytė / Laisvydė Šalčiūtė / Shaltmira / Gintautas Trimakas / Gintaras Znamierovskis

Skaityti šį tekstą galima ir atvirkščiai, t.y. nuo paskutinio sakinio. Atvirkščia perspektyva – tai perspektyvos išnara. Ji remiasi, bet nekartoja atvirkštinės perspektyvos sampratos. Pasak žodyno, „Atvirkštinė perspektyva – figūrų ir daiktų vaizdavimo plokštumoje būdas, kai tolimesniame plane pavaizduoti daiktai bei figūros savo dydžiu gali pranokti artimesnius. Svarbesni kompozicijos elementai didesni, mažiau reikšmingi – mažesni“. Renesanse atsiradusi geometrinė perspektyva sureikšmino žiūrėtoją, žvilgsnio atskaitos tašku pasirinkusi žmogų. Atvirkštinė perspektyva reprezentavo „anapusinį“ žvilgsnį, kur žiūrovas pats buvo visareginčios akies žvilgsnio objektas.

Parodoje „Atvirkščia perspektyva“ rodomi, apžiūrimi, stebimi darbai, keičiantys stebėtojo poziciją. Kūrinys tampa stebėjimo įrankiu, sekančiu žiūrovą, autorių ir meno instituciją. Institucija taip pat seka kūrinių ir žiūrovų interakcijas. „Kairė–dešinė“ yra bene vienintelė Vilniaus galerija, turinti veikiančią patalpų stebėjimo įrangą. Idealus žiūrovas – kūrinio užfiksuotas autorius, stebintis parodos lankytojus iš galerininkių panoptiokono.

Nei vienas kūrinys nebuvo specialiai sukurtas šiai parodai – paroda buvo sukurta šiems kūriniams.

Parodos kuratorė Laima Kreivytė