Lauros Pavilionytės kūrybos paroda “Kaip tapti laimingu”

„Kaip tapti laimingu“

Laimės ieškojimas, klajojimas, keliavimas, klaidžiojimas ieškant teisingo kelio tuo pačiu yra ir pažinimo, gyvenimo apmąstymo metafora.

Laimė – subjektyviai išgyvenama būsena, ji talpina savyje įvairias vertybes, priklausomai nuo žmogaus pasaulėjautos, laikmečio, tačiau visuomet siejasi su likimu ir jo išbandymais.

Senosiose lietuvių sakmėse minima deivė Laimė, kaip gyvenimo sėkmės tvarkytoja, svarbiausios likimo deivės Laimos padėjėja. Laima – nuo akmens amžiaus garbinta, kaip pirmapradė vaisingumo ir viso kas žemėje gyva, atsiradimo globėja, bei likimo nuo pat gimimo lėmėja. Deivė Laimė ( arba Dalia) laikoma žmogaus gyvenimo prižiūrėtoja. Jos žmonės prašydavę laimės, dalios, sveikatos. Jų plunksnas (deivė turėjusi anties ar gulbės pavidalą) pavogę jaunuoliai gaudavo sau pačią – savo dalužę, bei laimingai gyvenę.

Šiandien laimė labiau siejama su laimėjimu, loterijose sukamu „sėkmės ratu“ ir auksu žibančiomis vertybėmis. Dažnam dabarties žmogui daiktai garantuoja sėkmę, laimę ir pasitikėjimą savimi. Visuomenėje pristatomi pavyzdiniai žmonės yra tie, kurie gali laisvai naudotis prašmatniais būstais, kelionėmis, daiktais, vyrais ir moterimis, ir t.t.

Siūlai kamuolyje simbolizuoja žmogaus likimą, kelią, o meniniais veiksmais atkuriamas keliavimas paskui vilnos giją akcentuoja paties proceso – laimės ieškojimo, laimės apmąstymo, būties pažinimo – reikšmę.

Ornamentinės kompozicijos, į kurias susisuka vilnos gijomis nužymėtos linijos, atkartoja pačius archajiškiausius labirintus. Tokių ornamentų centrai, susieti su išore palyginti neilgais, vienodais, be jokių sankryžų ir jokios galimybės pasirinkti keliais, iš tolo primena spirales, bei sąmoningai kviečia apmąstyti kitokią nei įprasta šiandien laiko sampratą, paremtą gamtos ciklų pasikartojimu.

Šiuo meno kūriniu atsigręžiama į tas visatos jėgas, kurios nepriklauso nuo mūsų valios, stengiamasi parodyti, jog menas nėra kur kas aukščiau nei gamta, o lygiavertis su tikrove.

Laura Pavilonytė

Gimė 1976 m. rugsėjo 8 d., Kaune, Lietuvoje.
2002 baigė Vilniaus dailės akademijos MA, tekstilės specialybę.
Menininkių grupės „Baltos kandys“ narė.
Nuo 2005 m. dirba VDA Tekstilės katedroje, lektorė.
Nuo 2006 m. studijuoja VDA meno aspirantūroje.

2005 m. apdovanota J.Basanavičiaus premija už geriausią profesionalaus meno debiutą (LR Kultūros ministerija).

Dalyvauta parodose:

2008 “El Arte Conteporaneo de Textiles en Lituania”, Santo Domingo, Dominika
2008 “Cloth & Culture NOW”, Sainsbury Centre for Visual Arts, Norwich, Anglija
2006/2007 – „Lietuvos tekstilė 2006“, Kultūros centras prie LR ambasados, Varšuva, Lenkija
2006 – “EU. Gateway”, Tokyo, Japonija
2006 – Paroda “Erdvių metafizika”, galerija Hobby, Tbilisis, Gruzija; Šiuolaikinis meno centras, Baku, Azerbaidžanas
2006 – “Bendraautorystė”, prekybos miestelis “Urmas”, Kaunas
2004 – ”Menas + Edukacija.Tekstilė”, Kauno paveikslų galerija
2003 – ”New generation 2003“, Centriniai menininkų rūmai, Maskva, Rusija
2002 – ”Objektai kuriuos galima liesti”, J.M.Marks muziejus-galerija, Kėdainiai
1998 – ”Nesaugūs”, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius