Interviu su tarptautinės menininkų grupės Local to Local nariu Kęstučiu Svirneliu

Rugsėjo mėnesį į Lietuvą atvyksta 2006 m. Štutgarte įkurta tarptautinė menininkų grupė Local to Local. Šeši grupės menininkai – Kęstutis Svirnelis (Lietuva), Gabriela Oberkofler (Italija), Ilke Yilmaz (Turkija), Jangyoung Jung (Pietų Korėja), Markus Ambach ir Andreas Geisselhardt (Vokietija) – susibūrė siekdami įgyvendinti penkerių metų meno projektą savo gimtosiose šalyse. Local to Local remiasi išcentrine kūrybos strategija, oponuojančia tradiciškai svarbiausiais meno centrais tituluojamiems didmiesčiams, kuria geografinėje/kultūrinėje periferijoje, taip vengdama prestižinių ekspozicinių erdvių. Pradedant 2007-ųjų Made in Germany projektu Pietų Korėjoje, 2008-aisiais Italijos kalnų kaimelyje Flaas grupė įgyvendino Institute for Alpine affairs (pastarasis buvo įtrauktas į tuo metu vykusos šiuolaikinio meno bienalės Manifesta7 lydinčiųjų renginių programą), o 2009-aisiais BÜYÜKADA RESORT RESIDENCE Turkijoje. Ketvirtaisiais savo veiklos metais Local to Local atvyksta į Lietuvą. Dvi savaites netoli Platelių ežero sovietmečiu veikusioje Plokštinės požeminėje balistinių raketų bazėje ir kariniame miestelyje menininkai gyvendins kūrybinius sumanymus ir čia pat surengs jų ekspoziciją Dvina Silo Art Complex, Vilniuje atidarys retrospektyvinę kūrybos parodą, visuomenei pristatys savo veiklą ir Plokštinės projektą. Artėjant vizitui į Lietuvą, kalbiname vieną iš grupės narių – Kęstutį Svirnelį.

Kaip susikūrė grupė Local to Local, kokios pagrindinės jos veiklos kryptys?

Viskas prasidėjo pirmuoju ir sėkmingu mūsų projektu, vykusiu Pietų Korėjoje (2007), iš kurios kilęs vienas grupės narių Jang-young Jung. Šis projektas paskatino išplėsti veiklos geografiją apimant visų grupės narių gimtąsias šalis, o į kūrybinę šešių žmonių grupės veiklą įtraukti daugiau kviestinių vietos bei užsienio menininkų. Kiekvieną kartą siekiame suburti skirtingų kultūrų bei pasaulėžiūrų žmones, meno kalba diskutuojančius globalumo ir kultūrinės tapatybės temomis. Local to Local veikla – savotiškas kultūrų ekspresas, nuolat judantis sociokultūrinių tyrinėjimų ir asmeninių patirčių refleksijos trajektorija. Kūryboje remiamės site specific [liet. įvietintas menas] meno strategijomis, o kūrybinius sumanymus realizuojame išskirtinai periferijoje, išskyrus pernai Stambule vykusį BÜYÜKADA RESORT RESIDENCE. Tačiau ir ten keletą savaičių gyvenome bei kūrėme periferinėje miesto dalyje – gerokai nuo miesto centro nutolusioje saloje.

Kokie dar kriterijai lemia jūsų kūrybinės erdvės pasirinkimą?

Autentiški vietinės kultūros klodai. Pavyzdžiui, kalbant apie Turkiją, Stambulas traukė savo multikultūriškumu. Projekto metu bendradarbiavome su dviem kultūros centrais – konservatyviuoju musulmonišku ir prie europietiškos kultūros pritapti siekiančiu liberaliuoju. Atidarymo proga inicijavome mums neįprastų, o vietiniams kasdieniškų salos transporto priemonių – karietų – turą. Institute for Alpine affairs daugiausiai dirbome Gabrielos Oberkofler tėvams priklausančioje apleistoje, negyvenamoje sodyboje, žinomoje nuo XIX a., kuomet ji priklausė vienuolynui, vėliau joje veikė areštinė ir teismo salė, dar vėliau organizuoti vietinio kaimo teatro vaidinimai. Parodos atidarymo metu koncertavo Flaas kaimo kapela. Kaip ir visur, taip ir čia, kūrybinėmis įžvalgomis stengėmės prikelti istoriją, įsijausti į vietos gyvenimą, kitų kultūrų patirtį ir visa tai savaip perteikti meno kalba. Sulaukėme daug žiniaskalaidos dėmesio, tam įtakos turėjo tuo metu vykusi šiuolaikinio meno bienale Manifesta7 – Institute for Alpine affairs buvo įtrauktas į lydinčiųjų bienalės renginių programą. Nors nuo Bozen’o miesto, kuriame tuo metu vyko bienalė, buvome nutolę 25 kilometrus į Tirolio kalnus, žiūrovų netrūko.

Šiemet, jau ketvirtus metus tęsdami projektą atvykstate į Lietuvą, kur apsistosite ir kursite sovietmečiu įrengtoje Plokštinės raketų bazėje. Kuo ši vieta ypatinga Local to Local?

Tai išskirtinė vieta, reprezentuojanti vieną iš šaltojo karo galios reliktų Lietuvoje ir idealiai atitinkanti mūsų grupės veiklos koncepciją. Viliuosi, kad kiekvienas Dvina Silo Art Complex dalyvis čia gaus pakankamai įkvėpimo kūrybai. Prieš kiekvieną projektą iš anksto daug dirbame su šaltiniais, informacija, gilinamės į kontekstą. Planuojant Dvina Silo Art Complex svarsčiau apie galimybę kviestinius menininkus pavežioti po įvairius Lietuvos muziejus, kuriuose gausu informacijos apie sovietmetį Lietuvoje (juk įprasta, kad visi žino holokaustą, bet ne gulagą). Kaip jau minėjau, Plokštinės raketų bazė idealiai atitinka vieną esminių mūsų grupės veiklos krypčių – kurti periferijoje, kuri kūrybinio potencialo prasme nenusileidžia didiesiems meno centrams. Pastartuoju metu net sulaukėme kritikos, kad nusižengiame minėtam principui (neva Italijoje prisiglaudėme prie prestižinės Manifesta7 bienalės, o Turkijos projektas įgyvendintas pačiame šalies kultūros centre – sostinėje). Neabejoju, kad Dvina Silo Art Complex vietos pasirinkimas turėtų apraminti skeptikus.

Kodėl grupės inicijuojamuose projektuose kviečiate dalyvauti ir kitus vietos bei užsienio menininkus?

Tam, kad platesniame kontekste įvertintumėme savo kūrybą ir neprarastumėme savikritikos. Skirtingų žmonių susitikimas ir bendra(darbia)vimas sąlygoja visiems naudingą idėjų, patirčių, pasaulėžiūrų kaitą – juk tam ir reikalinga grupė. Labai svarbu gyvas bendravimas, kurio neatstoja šiandieniniai komunikacijos būdai. Stengiamės suburti tokius žmones, kurie galėtų ne vien kurti, bet būti bei dirbti grupėje ir jos labui. Taigi, kūryba čia tęsiasi 24 val. per parą. Vienas iš pageidavimų atvykstantiems menininkams – kad jie nesivežtų teptukų ir kaltų.
Ką pristatysite retrospektyvinėje parodoje Vilniaus grafikos meno centre?
Eksponuosime dalį Pietų Korėjoje, Italijoje ir Turkijoje sukurtų darbų (daugiausiai ten sukurtų videofilmų ir fotografijų), pateiksime daug vizualios informacijos apie ligšiolinę grupės veiklą.

Ar Local to Local veikla apsiriboja šiuo vienu tęstiniu projektu?

Kaip minėjau, grupė susikūrė konkrečiam penkių metų projektui įgyvendinti. Jam pasibaigus, jei bus poreikis ir noras, bendrą veiklą tęsime toliau, jei ne – išsiskirstysime. Be Local to Local kiekvienas užsiimame individualia kūryba arba dalyvaujame kitų meninių grupių veikloje. Paraleliai aš, Jang-young Jung ir Andreas Geisselhardt esame sukūrę grupę JAK, su kuria įgyvendiname kitus meno projektus bei parodas.

Pokalbį parengė Jurga Minčinauskienė