Menininkių grupės „Baltos kandys“ katalogo pristatymas kūrybinio 10-mečio proga

2008 m. lapkričio 21 d. 18 val. Vilniaus galerijoje „Kairė-dešinė“ menininkių grupė „Baltos kandys“: Austė Jurgelionytė, Karolina Kunčinaitė, Miglė Lebednykaitė, Rasa Leonavičiūtė, Laura Pavilonytė, Julija Vosyliūtė pristatys naują kūrybos katalogą bei keturis svarbiausius meninius projektus „Mandala“ (2003), „Spiros“(2005), „Šventė“ (2006), „Miškan...“ (2007/2008).

Renginyje dalyvaus svečiai iš Latvijos - katalogo dizaineris Dāvis Līcītis ir naujausio, Lietuvoje dar nerodyto meninio projekto „Miškan“ bendraautorius Kaspars Lielgalvis.

Renginio metu bus pristatyta vaizdinė medžiaga iš parodos, vykusios šių metų rugpjūčio – rugsėjo mėn. Rozarijaus miesto modernaus meno muziejuje (Museo de Arte Contemporáneo de Rosario (MACRO), Argentina), kur buvo eksponuoti meniniai projektai. Tai buvo antroji kūrybos dešimtmetį švenčiančių šešių menininkių grupės „Baltos kandys“ paroda Argentinoje. Šių metų liepos mėnesį kūrėjos savo darbus eksponavo Buenos Airių muziejų centre (Centro de los Museos de Buenos Aires), kur jų parodą, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentui J. E. p. Valdui Adamkui, atidarė Lietuvos Respublikos kultūros ministras p. Jonas Jučas. Parodą rengė Lietuvos ambasada Argentinoje, bendradarbiaudama su Lietuvos institutu ir Lietuvos garbės konsulu Santa Fe provincijoje p. Ruben Repšiu.

Ar kandys gali būti baltos?

Visoje Rytų ir vidurio Europoje nuo 1990 m. išryškėjo nauja neslūgstanti tendencija. Jauni menininkai atsisako individualizmo ir susijungę į grupes noriai imasi kolektyvinės kūrybos. Jei anksčiau meno kūrėjai burdavosi į grupes bendroms meninėms programoms propaguoti ar parodoms organizuoti, tai dabar šios jungtys daug glaudesnės. Svarbus šių grupių veiklos aspektas – bendras darbas nuo sumanymo iki galutinės realizacijos. Pavienio kūrėjo darbas įsilieja į kolektyvinį sumanymą, nors paraleliai kūrėjas gali įgyvendinti ir individualias idėjas. Šios naujos menininkų grupės neapsiriboja viena sritimi, tradicinės išraiškos priemones kaitalioja su kūrybinėmis akcijomis, videomenu, fotografijomis ir instaliacijomis. Šalia didelių formatų kūrinių šie menininkai kuria ir nedidelius artefaktus. Daug reikšmės jie skiria ne tik idėjoms ir jų įtaigiai išraiškai, bet ir savo įgūdžiams.

Tai labai mobilios kūrėjų grupės, kurios, pasitelkdamos naująsias komunikacijas ir savo pačių organizacinius sugebėjimus, palaiko tarptautinius ryšius ir yra pajėgios realizuoti įvairių rūšių meninius projektus skirtingu laiku ir skirtingomis sąlygomis.

Rytų ir vidurio Europos jaunųjų menininkų grupes vienija atvira kosmopolitinė laikysena, orientuota ne tik į didžiuosius meno centrus, bet ir į kuo platesnį meninės veiklos lauką. Pasyvią laukiančio bei kviečiamo menininko poziciją pakeitė aktyvi kūrybinė ir organizacinė veikla. Grupės pačios propaguoja savo meną, jų nariai ne tik rodosi svetur, bet ir savoje šalyje organizuoja renginius, ieškodamos sąveikos su kitų šalių kūrėjais.

Menininkių grupė “Baltos kandys” (A. Jurgelionytė, K. Kunčinaitė, M. Lebednykaitė, R. Leonavičiūtė, L. Pavilonytė, J. Vosyliūtė) – šešios tekstilininkės, drauge dirbančios nuo 1998 m., yra būtent tokio charakterio grupė. Jos vienodai atsakingai ir profesionaliai įvykdo savo parodų, akcijų, kūrinių architektūrinės erdvės bei studijų ar edukacinius sumanymus. Meninių projektų geografija plati: Edinburgas, Glazgas, Maskva, Šanchajus, Diuseldorfas, Paryžius, Bodenburgas, Kijotas, Hoganas, Muzonas, San Tropezas, Rovinjis, Varšuva, Drachtenas, Ryga, Buenos Airės, Rozarijus taip pat Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Anykščiai, Kėdainiai, Klaipėda, Molėtai, Utena ir Nida.

Grupės narės, neramios piligrimiškos būtybės, kaip tikros kandys nenuilstamai skverbiasi į vis naujas teritorijas. Grupės pavadinime yra ir daugiau užuominų. Pirmiausiai – į pačių kūrėjų pasirinktą išraiškos priemonę – rankomis veliamą, formuojamą ir dažomą veltinį – jis jas vilioja ne mažiau nei tikrąsias kandis, tačiau, kaip “baltoji” jų atmaina, menininkės ne naikina, o kuria šia medžiagą. Veltiniu tekstilininkės susidomėjo dar studijuodamos Vilniaus dailės akademijoje. Kartu su savo dėstytoja Egle Ganda Bogdaniene 1998 m. suorganizavo tarptautinį veltinio simpoziumą Lietuvoje. Norėdamos geriau pažinti šią technologiją, siekė žinių iš pirminių šaltinių. Taip jų kvietimu į šį simpoziumą iš Alma-Atos atvyko ir patirtimi pasidalijo tekstilininkė, profesorė Saolė Bopanova, kuri daug metų puoselėjo seną Vidurio Azijos tautų veltinio vėlimo tradiciją.

Įvaldžiusios veltinio technologiją “Baltos kandys” kuria ne tik tradiciškai plokščius veltinio kilimus bei paveikslus, bet ir novatoriškai pritaiko ją trimačiams objektams. Jos velia didelių, skulptūriškų formų kūrinius, interjeruose ar lauko erdvėse dėlioja instaliacijas iš smulkių, rankomis veltų trimačių detalių. Ne mažiau aistringai menininkės eksperimentuoja su spalvomis. Tradicinių Vidurio Azijos veltinio kilimų grafiškus ryškių bei kontrastingų spalvų ir ornamentų laukus lietuvės savo kūryboje pakeičia ne mažiau ryškiomis, bet tapybiškai susiliejančiomis spalvomis ar net monochromija. Čia atsisakoma Vidurio Azijos veltiniams charakteringų grafiškų kontūrinių siūlių. Be to, lietuvės eksperimentuoja veltinį margindamos technologijomis, skirtomis šilkui ar medvilnei dažyti.

Kai Rosemarič Trodul savo konceptualioje kūryboje naudojo mezgimą, ji šią specifiškai moterišką technologiją pasirinko ironiškai. “Baltos kandys” – priešingai, pasirenka veltinį, kaip pozityvią su moterų veikla susijusią archajišką tradiciją, gebančią suteikti šilumą, saugumą ir galimybę pasireikšti kūrybiškai. Todėl jos daug dėmesio skiria veltinio ryšiui su žmogaus kūnu. Iš to kyla polinkis į įvairiausias improvizacijas, žaidybinius elementus, menines akcijas. Daugelyje jų sukurtų tekstilinių objektų atsisakoma kūrinio autonomiškumo, jie virsta meninėse akcijose naudojamais simboliniais atributais. Būtent šiose akcijose iš jų suformuojami nuolatos kintantys meno kūriniai.

Visus “Baltų kandžių” grupės narių kūrinius – veltinio paveikslus, skulptūrinius objektus, erdvines kompozicijas, instaliacijas, akcijas, fotografijas, videofilmus, aksesuarus – vienija ryškiaspalvės minkštos medžiagos, vaizdinių poetiškumas, skaidri mintis, idėja bei linksma nuotaika. “Baltoms kandims” kūryba – džiaugsmo, energijos ir žaidimo kupinas šventiškas ritualas, kuriuo jos sugeba užkrėsti kitus. Ir taip kandys gali būti baltos.

Prof. dr.Raminta Jurėnaitė

Publikuota 2008-11-20 15:09 | 2008, 2008, Projektai

Rašyti komentarą.




Netaktiški komentarai bus ištrinti.


Šiuo metu

Arvydas Šaltenis. Paišau kaip gyvenu

2017 10 10 – 10 28

Šiandien pristatome

Mikalojaus Povilo Vilučio albumo pristatymas

2017 09 15

© 2011 vgmc | kontaktai