JONAS ČEPAS. Nuėjimai ten pat

Nueiti nuo nejudrių būsenų link nesuprantamų vietų. Turbūt tos vietos nesuteiks ilgalaikio užsimiršimo. Galbūt sustojimai suverstose aplinkose niekad nepripils man reikiamo skysčio vidun. Nors užtenka ir trumpo nežinomybės jausmo. Bet vaizdais nesukūriau iki galo atsakytų išvadų…
Ten nueiti, ten užšokti, stagarų nuplėšti, dar plastiko užgriebti ir toliau teršti aplinką. Ėjimai neaišku kur. Galbūt visur bus taip pat, nes nesigilinu į aplinką, į veiksmų pasekmes, tik viską sukraunu savo vidun pagal asmenišką schemą, įgeidis įeiti į būseną pridegina reikiamą įtampą.
Yra potraukis dingti link prismaigstytų tolumų. Išsigalvotos plynės, skylės, ugnim apibrėžtos aikštės, ore rutuliukais sulipę loviai tempia mane eiti ten. (Nors meninės pastangos menksta).
Dar galima paminėti orines, prablaivinančias tankmes. Tai yra tokia atkarpa, kur skrenda uolos ir stiklo šalmai, įstrižai vingiuoja jaučių uodegos. Šie gyvkūniai reikiamai brauko žmogaus mėsą, kartumo įverčia į angas. Šis lekiančių gabalų sluoksnis sukuria lengvumo jausmus. Nuo šios orinės netvarkos galima užšokti ant kietos vinimis sulipusios plutos. Galima įžvelgti ribas griežtų trikampių, žolių linijas, sudraskytą mėlynos gervės galvą. Kietas paviršius teikia ilgalaikiškumo iliuziją.
Tad vienokia aplinka keičiama kita iš įpročio.
Dar galima paminėti ir kitą ertmę didesnio kūno, į kurį verta eiti, apšalti, ir prasiyrus per jį išmušti dangtį kitoj pusėj.
Einama neaiškia kryptimi į nematytas iliuzines aikštes.

Jonas Čepas

_______________________

Parodos atidarymas 2015 m. kovo 31 d. 18 val.

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras

Rėmėjas Lietuvos kultūros taryba

Publikuota 2015-03-25 15:31 | 2015, Parodos

Rašyti komentarą.




Netaktiški komentarai bus ištrinti.


Šiuo metu

Linas Blažiūnas. Spygliaraštis

2019 09 10–10 05

Toma Šlimaitė. Nežemiški vaikai

2019 09 10–10 05

Šiandien pristatome

Petras Repšys. Piešiniai

2019 10 01-31

© 2011 vgmc | kontaktai