Dalia Juodakytė. Hedonisto užrašai. Kūrėjas prieš Sukurtąjį

2016 m. baigusi studijas Vilniaus dailės akademijoje, Dalia Juodakytė tęsia savo kūrybinius ieškojimus pasitelkdama išgalvoto personažo Dovydo Tylos (Hedonisto) istoriją. Jaunosios kartos menininkės kūryboje glaudžiai persipina vaizduojamoji dailė ir proza, kurių pagalba meninė fikcija parodoje tampa laikinai instaliuota realybe.

„Ar gali būti taip, kad fikcija pranoksta savo autorių? Taip (greičiausiai) nutiko man. Negana to, kad Hedonistas turi aukštesnį IQ, automobilį, butą, visus reikiamus gabumus ir galimybes nuolatos tobulėti profesinėje srityje, o jo tekstus spausdina kultūriniai savaitraščiai, jam dar tenka garbė kartu dalyvauti mano pirmojoje parodoje!
Dovydas Tyla nėra profesionalus dailininkas ir su šia sritimi yra susijęs tik tiek, kad piešti jį mokė mama, kai šis dar buvo mažas. Motina buvo iliustratorė ir tapytoja. Dabar ji jau mirusi, o Dovydas naudojasi jos palikimu – drobėmis ir dažais. Pamačiusi Dovydo darbus, kuriuos jis daro laisvalaikiu, pasiūliau daryti bendrą parodą. Nesuprato, bet sutiko. Tada mudu nusprendėm parungtyniauti piešiniais. Dėl šios priežasties kai kurie motyvai ir kompozicijos mūsų darbuose labai panašūs. Kūrėme vienas kito portretus, taip pat piešėm iš nuotraukų, kurias Dovydas darė savo „Zenit“ fotiku. Vaizdavome tai, kas kiekvienam iš mūsų svarbu ir taip, kaip kiekvienas mokam bei norim. Visai netrukus Dovydas įsijautė į talentingo menininko vaidmenį ir pamatęs mano darbą, kuriame nutapytas medituojantis jogas tarė:
– Labai jau tobulas. Ir kam tiek stengtis, Dalia?
– Padaryk geriau, – pajuokavau.
– Challenge accepted!..
Po kelių dienų jis pakvietė mane į svečius parodyti naujo šedevro. Viršūnė! Mano tobulą medituojantį jogą Dovydas pavertė pašaipia auksine figūra, kuri abiem rankom rodo fakus!
Darydami darbus neretai susitikdavome, šnekėdavomės, netgi susiginčydavom. Dažnai diskutuodavome apie tai, kas yra profas, o kas ne. Ar jeigu baigei dailės akademiją tu jau profas? Ar jeigu moki nupiešti žmogų tu jau kietas? O gal kaip tik: kuo labiau „nemoki“, tuo laisvesnis esi?
Mudviejų darbai labai skirtingi, dėl to vienas šalia kito atsiskleidžia didžiausiu pajėgumu. Vienas autorius atspindi aiškią ir šviesią, tobulybės siekiančią žmogaus prigimties pusę. Kitas atstovauja atvirkštinę – instinktus, spontaniškumą, agresiją, jėgą, emocijas, laisvę.
Dovydas darė viską, ko neleidžiu savo mokiniams per kompozicijos pamokas – naudojo dažus tiesiai iš dėžutės (nemaišė spalvų), tapė juoda spalva, nedarė eskizų, pradėdavo piešti „nuo akies“ (piešimo būdas, kai pradedi vaizduoti objektą nuo detalių, nors derėtų nuo pamatų). Mano metodai buvo pagrįsti taisyklėmis – eskizavau prieš pradėdama didelį darbą, kruopščiai apgalvodavau kompozicijas, koloritą, turinį, nenaudojau juodos spalvos, vienai spalvai surasti (susimaišyti) kartais užtrukdavau daugiau nei valandą. Tuo tarpu, kai kurie Dovydo darbai netrukdavo nė pusvalandžio. Tad liko vienintelis klausimas (publikai): KIENO DARBAI GERESNI?“

Dalia Juodakytė

Organizatorius Vilniaus grafikos meno centras
Rėmėjai LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba,
Lietuvos dailininkų sąjunga

Paroda veiks 2017 04 05 – 04 29
Atidarymas 2017 m. balandžio 5 d., 18 val. VGMC ekspozicijų salėje „+“
(Latako g. 3, Vilnius)

Informacija +370 5 261 19 95

Publikuota 2017-03-29 13:13 | 2017, Parodos

Rašyti komentarą.




Netaktiški komentarai bus ištrinti.


Šiandien pristatome

Mikalojaus Povilo Vilučio albumo pristatymas

2017 09 15

© 2011 vgmc | kontaktai