Vincas Kisarauskas (1934–1988). Ankstyvieji linoraižiniai

2016 m. vasario 3 d., 17 val. Vilniaus grafikos meno centras kviečia į Vinco Kisarausko ankstyvųjų linoraižinių parodos atidarymą ir knygos „Vincas Kisarauskas. Pasvirimas į ateitį“ pristatymą.
Renginyje dalyvaus knygos sudarytojos dr. Erika Grigoravičienė ir Aistė Kisarauskaitė, tekstų autoriai, knygos dailininkas Jokūbas Jacovskis.

Vincas Kisarauskas (1934–1988) šiandien pagrįstai laikomas pažangiausiu sovietmečio Lietuvos dailininku, radikalios (pots)modernizmo krypties atstovu, neeilinio talento kūrėju, drąsiais eksperimentais įkvėpusiu ne vien savo kartos kolegas. Ne mažiau svarbi ir jo antroji – švietėjo, kultūrininko – misija. Kisarauskas rašė dailės ir fotografijos kritikos straipsnius, išsamioje monografijoje apibendrino ilgus metus trukusius knygos ženklų tyrimus, siuntė savo ir kolegų mažosios grafikos darbus į parodas Vakarų šalyse. Šios veiklos sritys ir iniciatyvos rodo ne tik platų jo interesų ratą, bet ir iš itin archajiško kaimo kilusio žmogaus fenomenalų gebėjimą tobulėti, po trupinį rinkti žinias ir tapti intelektualiuoju menininku – filosofu, tyrėju ir dailės kalbos novatoriumi vienu metu. Po 1990-ųjų, jau Nepriklausomoje Lietuvoje, dailininko šeimos iniciatyva pradėtos rengti Kisarausko kūrybos palikimo parodos paliudijo, kad didesnę šio palikimo dalį sudaro neoficiali kūryba, sovietmečiu niekuomet iš dirbtuvės neišnešti kūriniai. Todėl knygos sudarytojoms – dailininko dukteriai, menininkei ir rašytojai Aistei Kisarauskaitei ir dailėtyrininkei Erikai Grigoravičienei – ir kilo mintis pasiūlyti dailėtyrininkams, filosofams šias regimas minties formas prakalbinti naujais žodžiais.

Dailėtyrininkės Kristina Kleponytė-Šemeškienė ir Jurga Minčinauskienė ėmėsi tyrinėti 6-ojo dešimtmečio Kisarausko linoraižinius, o rezultatus apibendrino viename iš knygos tekstų. Tyrimas paskatino surinktą medžiagą pristatyti parodoje, specialistus ir meno mylėtojus supažindinti su grafika, kuri, žvelgiant iš šiandienos perspektyvų, yra pamiršta ir tarsi ištirpusi ilgainiui išvystyto bei įsivyravusio kisarauskiškojo stiliaus kūryboje. Ekspozicijoje rodomi raižiniai – vertinga grafikos palikimo dalis itin vaizdžiai ženklina dailininko kūrybos ištakas, menine raiška išsiskiria iš jo vėlesniojo laikotarpio ir tuometinio lietuvių grafikos konteksto apskritai. Ankstyvoji Kisarausko grafika viena koja remiasi į lietuviškąją tradiciją, kai tuo tarpu kita – į moderniąją Vakarų dailę. Maištingojo modernizmo raiška tarsi atliepė vidinį jaunojo menininko temperamentą ir siekį kuo įtaigiau vaizduoti supančią aplinką: monochrominiai kontrastai, vingrios ir laisvos linijos kūrė estampų gyvybę, dramatizmą, elektrino vaizduotę. Sulig 6 deš. pabaiga ūmi ekspresionistinė Kisarausko raiška blėso – ilgainiui susiformavo gerai atpažįstamas autoriui būdingas stilius, šiandien neatsiejamas nuo menininko kūrybos įsivaizdavimo. Tad ši paroda aktualizuoja vertingą, lig šiol menkai tyrinėtą dailininko kūrybos dalį, pelnytai įsiliejančią į turtingą jo meninį palikimą.