Mikalojus Povilas Vilutis. Gyvuliška saviraiška

Žmonės man sako:
– Mikalojau, atskleisk savo kūrybos paslaptį. Pasakyk mums, ką reiškia tavo paveikslėliai.
– Man gera juos paišyti. Štai ką jie reiškia.
Viskas. Visa kita – žodžių sakymas. Tokią išvadą padariau po ilgų ir kankinančių mąstymų.
Nežinau, kas yra menas. Todėl nežinau, ar mano paveikslėliai yra meno kūriniai, ar ne. Žinau, kad nuobodulys yra pragaras sielai. Todėl labai stengiausi, kad ši mano paroda nebūtų nuobodi. Ji skirta žmonėms, o žmonės padaryti iš širdies ir proto. Todėl vieni paveikslėliai yra skirti širdims, kiti protams. Visi gyvuliai turi širdis, o protą turi tik žmonės. Todėl pritariu menininkui Artūrui Railai, kuris pasakė, kad menas širdžiai yra gyvuliška saviraiška, o menas smegenims – intelekto raiška. Šioje parodoje ir tas, ir tas.
Mano paveikslėliai yra iš išorės į vidų ir vėl į išorę. Ryju vaizdus, kuriuos matau, kramtau juos, virškinu ir tuštinuosi paveikslais. Ryju pasaulio bjaurastį ir tuštinuosi grožiu. Ir atvirkščiai. Išpaišau iš savęs, kas manyje netelpa. Tokie mano paveikslėliai. Jeigu atėję į parodą žmonės nesidžiaugs jais, tai bent pasidžiaugs mano durnumu. O tai – nuoširdžiausias džiaugsmas.

Mikalojus Povilas Vilutis (g.1944) – grafikas, tapytojas, skulptorius, rašytojas. Šilkografijos meistras, avangardistas. Jo kūryba, išsiskirianti lietuvių dailės kontekste, šiandien tebėra aktuali ir kelia didelį susidomėjimą. Šiemet menininkas minėjo brandžią sukaktį. Tai paskatino surengti parodą, kurioje bus pristatomi įvairiais laikotarpiais sukurti, ligi šiol mažai arba niekur nerodyti Vilučio kūriniai.