2014 06 06 – 28

Marguerite de Merode Voyage autour de leur chambre / Kelionė po jų kambarį

  • Organizatorius

    Vilniaus grafikos meno centras

  • Rėmėjas

    Lietuvos kultūros taryba

  • atidarymas

    2014 06 06, 17 val.

  • Paroda veikia

    2014 06 06 – 28

Marguerite de Merode gimė belgų šeimoje Atėnuose, gyvena ir dirba tarp Romos ir Briuselio. Baigusi studijas Centriniame restauravimo institute (Istituto Centrale del Restauro) Romoje, dirbo restauruotoja ir tapė. Nuo 2003 metų tapybą jos kūryboje vis dažniau keičia fotografija.

* * *

„Jūs, kurie buduare, atsisakot pasaulio dėl gyvenimo; mielieji vieno vakaro atsiskyrėliai, ateikite ir jūs; paklausykite manęs, palikite šias juodas mintis; praraskite akimirką dėl malonumo, nelaimėdami kitos dėl išminties; malonėkite palydėti mane mano kelionėje; eisime mažomis atkarpomis, juokdamiesi, Romą ir Paryžių mačiusių keliautojų takais; jokia kliūtis negalės mūsų sulaikyti; ir džiaugsmingai pasiduodami vaizduotei seksime ja visur, kur mus norės nuvesti.“ (Xavier de Maistre, Voyage autour de ma chambre, 1794)
Uždara erdvė nėra kliūtis; kambarys su keliais kasdieniškais daiktais tampa tikros arba įsivaizduojamos kelionės struktūra. Xavier de Maistre 1790 metais valdžios pasmerktas nejudrumui rašo mažą ir grakštų romaną apie sielos piligrimystes.
Sustojus priešais Marguerite de Merode fotografijas iš karto justi sąskambis su prancūzų rašytojo žodžiais. Fotografijomis de Merode kelia klausimus apie kelionę. Kone su antropologiniu tikslumu ji tyrinėja užsieniečių būklę Italijoje. Po truputį pradeda kiekvieno šių žmonių kasdienybės tyrimą. Ali, Hassanas, Liuba – vardai be aiškios tapatybės, be veido. Detalėmis, aiškia daiktų logika pereinama prie gyvenimo, prie trumpo pasakojimo apie kiekvieno jų vidų. Socialinis žvilgsnis į sunkias emigrantų sąlygas Italijoje visiškai nesvarbus, kelionė intensyvi pirmiausia kaip jausmų pasaulio tyrimas. Veidrodis, lagaminas, kalendorius tampa į pasaulį atvertais langais. Kambaryje telpa dabartis ir kartu praeities atminimas. Savo žvilgsniu menininkė sugeba užčiuopti prasmės ryšius tarp atskirų ilgo pasakojimo veikėjų. Elementai išlaiko savo autonomiją, bet atsidūrę kadre atskleidžia netikėtus prasmės ryšius. Kiekvienam kambary daugybė banalių kasdienybės fragmentų, kurie praranda savo funkcijas, kad būtų išeksponuoti staigaus vaizduotės impulso. Kiekviena fotografija turi savo autonomiją, bet visos susidėlioja į vientisą pasakojimą. Šiose nuotraukose, išsaugančiose vietų dvasią, suteikiančiose prasmę istorijai, gyvenimui, vaizduotės potencialui, įtaigiai iškyla Luigi Ghirri pamokos.

Parodos kuratorė Benedetta Carpi De Resmini

* * *

Su Ali susipažinau 2011 metų vasarą.
Dalyvavau fotografijos seminare Londone ir gavau užduotį įgyvendinti projektus New Crosso ir Peckhamo rajonuose. Bičiulis supažindino su Ali, iraniečiu, turinčiu daug laisvo laiko ir pasirengusiu mane lydėti. Po dviejų bendravimo dienų paprašiau jo interviu. Žinojau, kad jo praeitis buvo nelengva. Priklausė valdžios persekiojamiesiems, dar būdamas paauglys dalyvavo pasipriešinime, sulaukęs aštuoniolikos pateko į kalėjimą. Kai susipažinome, buvo maždaug penkiasdešimt penkerių. Neseniai paleistas iš kalėjimo. Nežinojo, kad aš tai žinau. Londone gyveno globojamas britų valdžios. Apie jo praeitį nekalbėjome, nors norėjau sužinoti daugiau. Sakė, kad nepasitiki net gentainiais. Per trumpą laiką keturis kartus turėjo keisti gyvenamąją vietą, nes Londono policijai atrodė, kad jis nepakankamai saugus. Palaikė ryšius su užsienyje gyvenančia šeima, bet neturėjo draugų, išskyrus mano bičiulį, kuris mus supažindino. Leido laiką bastydamasis po Londoną. Kartu su juo apėjau jo gyvenamą kvartalą, užėjome į namus. Pajutau tuštumą. Kambaryje nebuvo nei vieno asmeniško daikto, tik tai, kas būtiniausia. Anoniminiai daiktai, laikrodžiai, kalendorius, tik viena nuotrauka: Ali vaškinių figūrų muziejuje šalia ledi Dianos. Ant sienos kabojo didžiulis žemėlapis su išryškintomis jo Šalies sienomis. Jokio praeities pėdsako. Kad bet kurią akimirką būtų galima nesvyruojant viską palikti. Ėmiau fotografuoti jo kambarį: ne-gyvenimą, ne-buvimą. Tvyrojo nuolankiai stumiamos monotoniškos kasdienybės nuotaika.
Galvodama apie Luigi Ghirri (1942–1992) fotografijas ryžausi atlikti savo „Kelionę po Italiją“ ir papasakoti keletą patirtų istorijų. Patekau pas žmones, atvykusius į Italiją dirbti, studijuoti, dėl politinių motyvų. Norėjau atlikti Voyage autour de leur chambre – kelionę po jų kambarius, kad surinkčiau jų asmeninio peizažo ženklus ir fragmentus, gyvenimo detales. Čia visada po ranka stovi kelioninis krepšys, paruoštas grįžimui namo arba kelionei tolyn ir laikrodžiai, leidžiantys stėbėti einantį laiką. Jų kambariai – laikinumo, laiko, praleisto laukiant geresnio gyvenimo, erdvės. Kalbėti apie šiuos žmones man leidžia vaizdai, fotografijos praveria langelius į jų istorijas.

Marguerite de Merode

Kitos parodos

2024 04 09 – 05 04
Akmuo šneka. Studijos „Helsinki Litho” (Suomija) narių grafikos paroda
Parodos
2024 01 30–02 25
Kunigunda Dineikaitė. Pasivaikščiojimas su gulbe
Parodos
2023 12 19 – 01 27
Dalia truskaitė. Dešinė, kairė, dešinė
Parodos

Užsisakykite naujienas

Užsisakykite naujienas

Palaukite...

Dėkojame, kad užsisakėte mūsų naujienas!