Algirdas Jakas. Savipalaikymo grupė

„Lengvas mėtinis dūmas apsivijo piešinius, lindo pro geometrines struktūras kol pasiekė lubas. Kai kuriems atrodė, kad gerokai lengviau yra tvyroti nei stovėti, nes pusiausvyros organus čia reikėjo išjungti – tokios buvo taisyklės. Užtat buvo galima braukti per ažūrus vielomis, tirpinti sniegą nuo griaučių ar tapti šviesos telegrafais. Tokia praktikų įvairovė kontrastavo su monotonišku dėbsojimu, kuris atrodė lyg atsiskyręs nuo viso kūno, nepavaldus kitiems galūnių judesiams. Susitikimo erdvė visuomet buvo ta pati – šaltos halogeninės šviesos dykra, kur net šviesos šaltiniai buvo prisitaikę prie lankytojų siluetų, palikę jiems rezervuotas vietas. Tokia ištikimybė erdvei buvo suprantama, nes, kad čia atsirastum, nereikėjo įdėti daug pastangų – užteko turėti kažkokį hobį. Tačiau sunku pasakyti, ar tokie susirinkimai duodavo tai, ko laukdavo dalyviai. Dažnai vien tik pačio buvimo fakto užtekdavo susiurbti atspindžiams, o papildomi klausimai likdavo užstrigę pakelėse, juos išblukindavo šviesa ir jie tapdavo neatskiriama peizažo dalimi. Po susitikimo ne visi palikdavo erdvę vienu metu, kai kurie dar užsibūdavo ir laukdavo šviesos gūsio, kuris leisdavo sujudinti užsigulėjusias struktūras ir įsiūbuodavo atkartodamas grakščios rankos mostą“.

Algirdas Jakas (g. 1987) – jaunosios kartos menininkas. 2014 m. baigė grafiką Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2013 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. 2019 m. persikėlė į Hamburgą, kur šiuo metu studijuoja Hamburgo menų akademijoje pas menininkus Sam Durant ir Pia Stadtbäumer. Tai – jau trečioji Jako personalinė paroda, kurią autorius pristato bendradarbiaudamas su Vilniaus grafikos meno centru. Savo kūryboje menininkas interpretuoja istorinę atmintį, neretai kvestionuoja totalitarizmo ir galios simbolius, kurie jo instaliacijose persipina su asmeninės patirties fragmentais, taip konstruojant daugiasluoksnį absurdo ir ironijos, realybės ir fikcijos santykių kupiną reginį.