Projektą Mirties dienoraščiai Vilniaus grafikos meno centras teikė LR Kultūros ministerijos skelbtam Lietuvos pristatymo 54-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje konkursui (kuratorės Erika Grigoravičienė ir Laima Kreivytė, koordinatorė Jurga Minčinauskienė).

Pristatymas vyks rugsėjo 9 d. 17 val. Vilniaus grafikos meno centre

Didžiausia pasaulyje vaikų knygų mugė Bolonijoje kviečia iliustratorius, meno mokyklas bei leidėjus dalyvauti „Iliustratorių parodoje” 2011 metais. Tai prestižinis konkursas, atspindintis naujausias pasaulyje iliustracijos vaikams tendencijas.
Nuo 1967 organizuojama paroda suteikia galimybę viso pasaulio iliustratoriams pristatyti savo kūrybą svarbiausiems vaikų literatūros leidybos industrijos atstovams, kasmet susirenkantiems Bolonijos knygų mugėje.
Į Iliustratorių parodą patenka ne tik žinomi kūrėjai, bet ir kylantys talentai, juos atrenka tarptautinė komisija, kurią sudaro leidėjai, menininkai, meno mokyklų pedagogai bei kiti profesionalai. Iliustratoriai parodai turi pristatyti penkias iliustracijas, publikuotas arba nepublikuotas per pastaruosius du metus. Paraiška bei darbai laukiami iki 2010 m. spalio 1 d. Sąlygas bei paraiškos formą galima rasti tinklavietėje www.bookfair.bolognafiere.it/en/mostraillustratori/partecipare.
Parodoje dalyvaujančių iliustratorių darbai publikuojami kasmetiniame parodos kataloge (The Annual) bei įtraukiami į keliaujančias parodas.
Aplikuoti gali ir meno mokyklos, kurios turi galimybę pristatyti įdomiausius studentų darbus. Taip pat kviečiami ir leidėjai, galintys pateikti iliustratorių, su kuriais bendradarbiauja, darbus.
Iliustratorių parodoje jau daugelį metų dalyvauja žinomiausi lietuvių iliustratoriai, naulat į ją patenka Kęstutis Kasparavičius, ne kartą eksponuoti ir Stasio Eidrigevičiaus, Rimvydo Kepežinsko, Agnės Každailytės bei kitų kūrėjų darbai.
2011 metais Bolonijos vaikų knygų mugėje Lietuva dalyvaus svečio teisėmis ir turės išskirtinę progą surengti talentingiausių ir perspektyviausių šalies iliustratorių parodas.

Oficiali Bolonijos vaikų knygų mugės interneto svetainė: www.bookfair.bolognafiere.it.

Tarptautinių kultūros programų centro informacija.

Daugiau informacijos teiraukitės:
Rūta Nanartavičiūtė
rutai@koperator.lt
Tel. +370 5 2405624
www.koperator.lt

Išparduotuvė – iki skausmo pažįstamas užrašas, iš tolo šviečiantis prekybos centrų vitrinose ir žadantis pirkėjui bent keletą puikių galimybių vienu metu – įsigyti nebrangių daiktų ar drabužių, neretai ir su prestižiniu prekiniu ženklu… Arba – pigaus šlamšto, kuriuo atsikratoma, viliojant kaina ryškioje etiketėje. Išpardavimo metu gali būti ir įžūliai apgautas – senoji prekės kaina tik nuspalvinta kita spalva, pigumas imituojamas…

Toks rėksmingas užrašas krizės laikais dažnai reiškia parduotuvės, kažkieno finansinio projekto, galbūt – didžiulių investicijų ir viso gyvenimo vilčių fiasko. Todėl „išpardavimu“ pavadinta dviejų jaunų menininkių, Vilniaus dailės akademijos studenčių Aistės Bilevičiūtės ir Lauros Grybkauskaitės paroda iš tiesų sudomino. Juk užuomina akivaizdi – kūriniai išparduodami, ir, ko gero, pigiai. Arba jie dėl kažkokių priežasčių nuvertėję ar pačių autorių nuvertinti… Tačiau menininkės šiam žodžiui suteikė kitų atspalvių.

Einant į išparduotuvę, natūralu tikėtis patenkinti savo vartotojiškas godas. Ironiškas, į banalią kasdienybę apeliuojantis pavadinimas kažkaip savaime sukėlė minčių, kad galerijoje pasitiks šūsnys ar krūvos estampų, piešinių, tapybos… (apie išraiškos būdus buvo galima numanyti žinant, kad Aistė Bilevičiūtė studijuoja tapybą, o Laura Grybkauskaitė – grafiką). Pirmas įspūdis – parodoje menininkės pasirinko laisvą, atsainią, iš esmės akonceptualią estetiką, ekspozicijos sąrangą ir atitinkamą kūrinių eksponavimą. Pasak jų pačių, paroda nesiremia jokiomis iš anksto suformuluotomis programomis, o joje pristatomi kūriniai – labiau atsitiktinės emocinės iškrovos. Tačiau darbų išdėstymas, nors ir sąmoningai „netvarkingas“ (kai kurie piešiniai, koliažai tūno aukštai palubėje ir nesileidžia apžiūrimi iš arti, kiti nukritę, išsidėstę pažemiui, apsikabinę duris, sienų kampus, kybantys akivaizdžiai kreivai), kartu yra ir labai preciziškas. Geriau įsižiūrėjus, visa tai panėši į netvarkingą tvarką, racionalią netvarką, tikslingus atsitiktinumus ir atsainumą. Juk kūriniai kai kur jungiasi į savotiškus blokus, kai kur paliekami iškalbingai vieniši. Atsisakyta natūralaus erdvės apšvietimo, niaurokoje prieblandoje ant sienų krenta koncentruoti šviesos ratilai, kurie (nežinia, ar tai buvo numatyta iš anksto) taip pat tampa savotiška ekspozicijos dalimi. Prie darbų nėra ir įprastų etikečių, tarsi apeliuojant į nereikšmingumą, kartais – kolektyvinį kūrybos pobūdį, kur iš esmės nėra taip svarbu, kas yra kieno… Vadovaujantis pirkėjo „instinktais“, čia jaustumeis tarsi išparduotuvėje, kurioje jau nutilo didysis šurmulys, niekas skubriai nebesirausia po nupigintų prekių krūvas, nes didžioji dalis „gero“ jau iššluota.

Taigi aišku, kad menininkėms čia rūpėjo ne tiksliai imituoti rėksmingą ir ekspresyvią išparduotuvės atmosferą, bet, remiantis žodžio prasmėmis, tam tikru kampu „pasukti“ savo kūrybą. O kaip su pavadinime žadama meno „infliacija“? Aistė ir Laura teigia, kad joms rūpėjo padiskutuoti su nusistovėjusiais kūrybos apibrėžimais: novatoriškumo, aktualumo, tęstinumo etc., vietoje to teigiant antraeiliškumą. Ir dar – autorėms eksponuojami darbai atrodo nebereikšmingi, „atgyvenę“ naujesnių jų idėjų ir kūrinių akivaizdoje. Dailės istorijoje rastume begales bandymų perkurti, dekonstruoti ar kaip nors suniekinti, paneigti savo kūrybą ar meno plačiąja prasme reikšmingumą, ir visa tai – ne nauji atradimai, o enciklopedinės tiesos. Ko gero, viešai lyginti skirtingų laikotarpių ar formų kūrinius yra paprasčiau garsiems menininkams. Tiksliau, tai kur kas informatyviau žiūrovui – natūraliai atsiranda įtampa tarp žinomų ir marginalinių, „neparodinių“ darbų, o tai dažniausiai įdomu. Pavyzdžiui, kaip ir neseniai Šiuolaikinio meno centre veikusioje Gintaro Makarevičiaus piešinių parodoje.

Atskiri kūriniai savo forma įdomūs ir patys savaime, kaip savarankiški darbai. Tai ryškiaspalviai psichodeliniai koliažai, tapybos ar mišrūs darbai, eskiziški piešiniai, nuo greitų, lengva ranka „užmestų“ pavidalų ant užrašų, nuo kasdienių buitiškų pastabų iki sudėtingų schemų, kuriose keliais sluoksniais susipina linijų labirintai, įvairiausio plauko vaizdai ir vaizdeliai… Kai kuriuos darbus tikslingiau būtų vadinti komiksais, nes juos jungia ironiški užrašai, o vaizdai įgauna tam tikrą seką.

Beje, autorių pasirinktas parodos formatas užsimena ir apie kitas elgesio su meno kūriniais formas, padiktuotas būtinybės, jau be autoriaus žinios ir palaiminimo. Kūrinių realizacija nedidelėmis kainomis, siekiant juos greičiau parduoti, gali būti ir tikro egzistencinio tragizmo, gyvenimiško absurdo apraiška. Štai 2003 m. toje pačioje galerijoje „Kairė–dešinė“ veikė Algimanto Julijono Stankevičiaus pomirtinė paroda. Tuomet čia buvo atvežtos šūsnys menininko piešinių, akvarelių, kurias buvo galima nusipirkti už simbolinius dešimtį ar keliolika litų. Žmonės pirko kūrinius, taip paremdami antkapinio paminklo menininkui statybą. Lėšų rinkimas skaudžiai priminė, kad, būdamas gyvas, jis neuždirbo to menko grašio, vertė susimąstyti apie tai, koks žiaurus nesutapimas esti tarp tikrosios ir „realios“ kūrinių kainos, tiksliau, tos, už kiek įmanoma darbus parduoti.

Parodos „Išparduotuvė“ autorės turbūt priskirtinos jauniausiajai menininkų kartai, kaip ir šiuo metu galerijoje „Akademija“ savo kūrybą pristatantis Tadas Vosylius. Bet visi jie – ne debiutantai šiuolaikinio meno scenoje. Štai Lauros Grybkauskaitės kūryba buvo pastebėta ir apdovanota kasmetinėje „Estampo“ parodoje. Aistė Bilevičiūtė dalyvavo parodoje-konkurse „Jaunojo tapytojo prizas 2010“, į kurio „finalą“, kaip teigė jo organizatoriai, menininkai buvo specialiai atrinkti (galbūt čia išvardinti ne visi svarbesni menininkių pasirodymai). Tikėkimės, kad jų kūryba ateityje dar žada staigmenų. Kol kas pati parodos „Išparduotuvė“ idėja man pasirodė kiek įdomesnė už rezultatą. Tačiau gebėjimas matyti savo kūrybą kontekste, mąstyti apie jos santykį su savąja veikla ir kitų atradimais yra labai svarbus, liudijantis menininkių ambicijas esant ne tuščias. Taip ir norisi perfrazuoti Alfonsą Andriuškevičių, kuris kadaise kartais ekspromtu eiliuodavo savo studentėms – pavyzdžiui, pašiepdamas neproporcingą grožio, emocijų ir proto santykį: „Galva auksinė, širdis ugninė… betgi galva visai tuščia!“… Šiuo atveju derėtų tarti, kad A. Bilevičiūtės ir L. Grybkauskaitės parodoje emocijos ir intelektas, estetiškumas ir ekspresija tikrai dera.

Kristina Stančienė

Publikacija. 7 meno dienos

Ekspozicijoje pristatoma aštuonių žinomų bei debiutuojančių suomių menininkų grafika. Vienijami meilės akmens litografijai, dailininkai savo kūriniuose pristato platų šios srities technologinių bei meninių išraiškos galimybių spektrą. Išraiškingas piešinys ir sodrūs spalviniai tonai – tai vos keletas iš daugelio litografijos bruožų. Anot organizatorių, paroda kviečia žiūrovą pažinti dvasinį suomių peizažą.

Andrei Bakharev’o kūryba remiasi miestovaizdžio elementais. Menininkas estampuose gvildena šiuolaikiniam žmogui aktualią vienatvės temą.
Kalle Berg atstovauja menininkų kartai, kuri kūryboje derina tradicines ir skaitmenines technologijas. Berg’o kūriniai remiasi filosofinėmis spalvų ir formų studijomis.
Annika Dahlsten litografijoje intriguoja piešinio grožis ir sudėtingumas. Menininkės kūryba inspiruota dailės istorijos ir literatūros.
Leonora Fredriksson, tapytoja, kurianti litografijos srityje. Jos estampai pasižymi švariu, trapiu piešiniu, kuriančiu sapno ar vizijos įspūdį.
Matti Hintikka, viduriniosios kartos grafikas, kurdamas litografijas vadovaujasi pagrindiniais – akmens, vandens, žemės ir oro – elementais. Žemės spalvų paletė perteikia tiek fizinį, tiek dvasinį suomiams būdingą ryšį su gamta.
Kuutti Lavonen litografijoje derina piešimą ir tapybą. Didžiausias dailininko kūrybinis įkvėpimas – renesanso ir baroko dailė. Šią vasarą žymiai Tyrvää St. Olaf bažnyčiai Lavonen nutapė biblijinių siužetų paveikslų seriją.
Elina Sipilä, tapytoja ir grafikė iš Laplandijos. Jos kūryboje atšiauraus peizažo motyvai persipina su menininkės eksploatuojamomis žmogiškosios atminties bei tapatybės temomis. Kantriai atspausti tapybiški estampai pasižymi tiek vizualia, tiek ir emocine įtaiga.
Kaisu Sirviö – elegantiškų ir drąsių potėpių meistrė. Jai būdingas spontaniškas, bet ryžtingas piešinys tušu ant akmens, gebėjimas išgauti didelę spalvinių tonų ir tekstūrų įvairovę. Sirviö estampuose vyrauja dekoratyvios ir organiškos gamtos vaizdų ekspresijos.

Parodą remia: Suomijos Meno Taryba, FRAME (Suomijos kultūros mainų fondas), Suomijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, VšĮ Vilniaus grafikos meno centras, UAB “Upartas”

Parodos atidarymo akimirkos:

Exhibition of Finnish printmaking, “Drawn line – contours of art”, represents 8 Finnish artists, both established and emerging new artists. What unites this group is love to stone lithography. The exhibition in Vilnius brings out lithography’s many artistic possibilities to express. Beautiful washes, fine line drawings, photographic image and rich crayon drawing are just few of the possibilities lithography has to offer. Exhibition invites to take a peak at Finnish psychic landscape, helping the viewer with a few guidelines.
Andrei Bakharev’s themes for his works are the surrounding city landscape and its habitants, people. He likes to draw lonely persons, because he seems himself as one of them. Feeling of loneliness is a known feeling for people in bigger cities – lots of people, few friends. Bakharev’s works are often moments during the night – then you can be alone with the landscape.
Kalle Berg represents a generation of Finnish printmaking, who work between traditional craftsmanship and digitally produced image. His work as a printer is a source of ideas for his own artistic work. Berg’s works are beautiful, philosophical studies on color and form.
Annika Dahlsten is fascinated in stone lithography by the beauty and complexity of drawing, and the possibility of re-producing and altering something so momentary as a drawn line. Drawing with liquid ink is very spontaneous but the whole printmaking process is about building up the image slowly, layer by layer. She works with themes such as memory or solitude, often referring to art history or literature.
Leonora Fredriksson, a painter, simply loves drawing on stone. The stone doesn’t forgive mistakes, but Fredriksson beautifully uses the shiny surface of the stone. Her fine, fragile drawings are dreamlike visions, where nature and animals play an important role.
Matti Hintikka is a middle generation printmaker, who has always been focused on lithography. Hintikka uses combination of basic elements: stone, water, earth and air. His earthlike color palette refers to the connection to nature, which is so special to Finns. Hintikka’s works represented the landscape, both physically and mentally.
Kuutti Lavonen is interested in lithography, because it gives the possibility to draw and paint at the same time. Lavonen’s inspiration is the Renaissance and Baroque art and he draws human face over and over again. Female saints and legends have now been joined by male faces in Lavonen’s art. Lavonen has painted a grand series of biblical studies in historical Tyrvää St. Olaf church which has been opened this summer.
Elina Sipilä, artist from Lappland, works with painting and lithography. In her works she uses the rugged northern landscape to evoke questions of memory and identity. Painterly works are printed layer by layer to achieve to new dimensions both in color and image, in emotions and interactions.
Kaisu Sirviö is a master on elegant and strong brush strokes. She paints with liquid ink on stone, very spontaneously but firmly and is able to produce a whole variety of tones and textures. The themes of her works are expression of nature, organic and ornamental.

Exhibition is supported by: Arts Council in Finland, FRAME (Finnish Fund for Art Exchange), Finnish embassy in Lithuania, Culture ministry of Lithuania, Vilnius graphic art centre, “UpArtas”

Exhibition opening:

Dvi Vilniaus Dailės Akademijos studentės Laura Grybkauskaitė ir Aistė Bilevičiūtė parodoje pristatys 2008/2010 metais sukurtus tapybos, grafikos, iliustracijos darbus, laisvus piešinius bei koliažus.

Parodos atidarymas: 2010 m. liepos 8 d. (ketvirtadienį), 18.00 val.

Publikacija. 7 meno dienos

Laukiame Jūsų paraiškų ir tikimės kūrybingo bendradarbiavimo!

Išsamesnė informacija apie konkurso sąlygas:
VILNIAUS GRAFIKOS MENO CENTRAS
Latako g. 3, Vilnius
Tel/fax: (8-5) 2611 995
grafcentras@gmail.com

Paraiška

On display the visitor will see small and medium drawings from 2007- 2009 and 5 animation videos.
The drawings are the result of a process relating on very different media. The artist selected a series of images from the Internet, personal photographs, images of famous paintings (mostly japanese old masters).
While drawing this series Belloni got very interested in cinema and the moving image, especially to movies and collages referring to Quentin Tarantino’s cinematography. The reproduction on paper of this inputs, stealing and pirating the images inducted the artist to use them like Duchamp used objects for his ready mades.

The ready-made is today used by a large number of contemporary artists like a material that leads to the object, the work of art. Belloni explains “[...] an artist can use tempera or oil colour. He can use marble, wood or iron. The ready made works the same way, it is a material, a recognised technique in contemporary creation. Instead of using painting or sculpture I started using images. I would call my drawings more “collages” then proper drawings considering the fact that I meticulously reproduced preexisting images without manipulating them.”

On May 25th 2010 Argentine celebrates 200 years of the revolution that opened the way towards Independence. At this stage we propose to consolidate a new multicultural focus aimed at the recovery of the living history of our identity in its multiple manifestations and the transformations that this identity has suffered in these 200 years, contributing to a deep reflection on the affirmation of unity in diversity.
In order to continue with the bilateral relations between Argentina and Lithuania, started in 1991 we wish to go on participating and to achieve in this date, as part of the commemorative events, the graphic productions of our artists. Tango, Country symbols, costums, traditions, folklore, the city, the suburb are some of the subjects akin to our national heritage. They represent us and are widely dealt with here. Art, as always, is one of the means by excellence for communication between peoples and ever since man inhabits this planet has served as a link for unity and concordance
Rafael Gil, Nestor Goyanes and Matias Amici even though belonging to different generations share lithography as a technique their expression. In the case of Lidia Paladino there is a fusion of the burin’s technique and the manufacture of hand made paper. Juan Carlos Stekelman with the wood and lino printing and his characteristic feature of the hand printing discipline. Angus Vazquez and Carlos Scannapieco continue in the wide scope of the traditional techniques of printing on metal. María Vera employes polymer and Lorena Pradal, a young representative of the graphic art, communicates through photolithography. They all are artists with a recognized background in the local and international circuits and they exhibit images of great esthetic versatility, placing their materials and resources to the service of creativity.
The setting up of a new interchange between our communities is the collective effort of a group of professionals and institutions which continue believing in the building of this “Cultural Bridge”. With the support of the Cultural Business Direction of the Argentine Foreign Ministry, The Republic of Lithuania Embassy in Argentina, and The Vilnius Printmakers Center of the Lithuania Plastic Artists Association ,we hope that this proposition could be an excellent way to continue our cultural relationship and at the same time to keep alive our idea of Independence.

Patricia Cohen

2010 m. gegužės 25 d. Argentinoje sukanka 200 metų nuo Revoliucijos, kuri davė pradžią šalies nepriklausomybei. Šia proga siekiame naujai atspindėti kultūros įvairovę ir atgaivinti mūsų tapatybės istoriją. Stiprindami dar 1991 m. užsimezgusius glaudžius kultūrinius ryšius tarp Argentinos ir Lietuvos menininkų, šiais, Argentinai itin svarbiais 2010-aisiais metais, pristatome argentiniečių grafikų parodą. Daugelyje kūrinių vyraujantys motyvai bei temos, ryškiai persmelkti tradicijų, papročių, folkloro, tėvynės simbolių, būdingų mūsų nacionaliniam paveldui.
Parodoje pristatomos skirtingų kartų menininkų – Rafael Gil, Nestor Goyanes ir Matias Amici – litografijos. Lidija Paladino savo kūryboje jungia vario graviūrą su autoriniu rankų darbo popieriumi, Juan Carlos Stekelman pristato rankiniu būdu spausdintus medžio raižinius, Angu Vazquez ir Carlos Scanapiego parodoje eksponuoja jiems įprastomis tradicinėmis metalo raižinio technikomis sukurtus estampus, Maria Vera – polimero technikos atspaudus, o viena jauniausių argentiniečių grafikių Lorena Pradal – fotolitografijas. Visi menininkai yra pripažinti tiek savo šalyje, tiek tarptautiniame meno kontekste.
Argentinos ir Lietuvos kultūrinio bendradarbiavimo plėtrą šiais metais parėmė Argentinos Kultūros reikalų kanceliarijos direkcija, Lietuvos Respublikos ambasada Argentinoje, Lietuvos dailininkų sąjunga, Vilniaus grafikos meno centras.

Patricia Cohen

Parodos atidarymas 2010 m. birželio 29 d. (antradienį), 18.00 val.
Parodos atidarymo metu koncertuos kvartetas “4 Tango” bei šoks Eduardo Giménez ir Vaiga. Visus maloniai kviečiame!

Publikacija. Bernardinai.lt

Konkurso anketa
Konkurso sąlygos