Ekspozicijoje pristatoma aštuonių žinomų bei debiutuojančių suomių menininkų grafika. Vienijami meilės akmens litografijai, dailininkai savo kūriniuose pristato platų šios srities technologinių bei meninių išraiškos galimybių spektrą. Išraiškingas piešinys ir sodrūs spalviniai tonai – tai vos keletas iš daugelio litografijos bruožų. Anot organizatorių, paroda kviečia žiūrovą pažinti dvasinį suomių peizažą.

Andrei Bakharev’o kūryba remiasi miestovaizdžio elementais. Menininkas estampuose gvildena šiuolaikiniam žmogui aktualią vienatvės temą.
Kalle Berg atstovauja menininkų kartai, kuri kūryboje derina tradicines ir skaitmenines technologijas. Berg’o kūriniai remiasi filosofinėmis spalvų ir formų studijomis.
Annika Dahlsten litografijoje intriguoja piešinio grožis ir sudėtingumas. Menininkės kūryba inspiruota dailės istorijos ir literatūros.
Leonora Fredriksson, tapytoja, kurianti litografijos srityje. Jos estampai pasižymi švariu, trapiu piešiniu, kuriančiu sapno ar vizijos įspūdį.
Matti Hintikka, viduriniosios kartos grafikas, kurdamas litografijas vadovaujasi pagrindiniais – akmens, vandens, žemės ir oro – elementais. Žemės spalvų paletė perteikia tiek fizinį, tiek dvasinį suomiams būdingą ryšį su gamta.
Kuutti Lavonen litografijoje derina piešimą ir tapybą. Didžiausias dailininko kūrybinis įkvėpimas – renesanso ir baroko dailė. Šią vasarą žymiai Tyrvää St. Olaf bažnyčiai Lavonen nutapė biblijinių siužetų paveikslų seriją.
Elina Sipilä, tapytoja ir grafikė iš Laplandijos. Jos kūryboje atšiauraus peizažo motyvai persipina su menininkės eksploatuojamomis žmogiškosios atminties bei tapatybės temomis. Kantriai atspausti tapybiški estampai pasižymi tiek vizualia, tiek ir emocine įtaiga.
Kaisu Sirviö – elegantiškų ir drąsių potėpių meistrė. Jai būdingas spontaniškas, bet ryžtingas piešinys tušu ant akmens, gebėjimas išgauti didelę spalvinių tonų ir tekstūrų įvairovę. Sirviö estampuose vyrauja dekoratyvios ir organiškos gamtos vaizdų ekspresijos.

Parodą remia: Suomijos Meno Taryba, FRAME (Suomijos kultūros mainų fondas), Suomijos ambasada Lietuvoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, VšĮ Vilniaus grafikos meno centras, UAB “Upartas”

Parodos atidarymo akimirkos:

Dvi Vilniaus Dailės Akademijos studentės Laura Grybkauskaitė ir Aistė Bilevičiūtė parodoje pristatys 2008/2010 metais sukurtus tapybos, grafikos, iliustracijos darbus, laisvus piešinius bei koliažus.

Parodos atidarymas: 2010 m. liepos 8 d. (ketvirtadienį), 18.00 val.

Publikacija. 7 meno dienos

Parodos atidarymas 2010 m. birželio 16 d. (trečiadienį), 18.00 val. III-ojo a. salėje “+”

Parodos atidarymas 2010 birželio 6 d., 18.00 val. VGMC galerijos III-ojo a. salėje “+”.

Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė – dešinė“ lankytojams rodomi 2007–2009 m. laikotarpiu sukurti Samuele Belloni piešiniai ir 5 animaciniai filmai.
Menininko piešiniai įtakoti skirtingų inspiracijos šaltinių: asmeninių fotografijų, šiuolaikinių visuomenės informavimo priemonių, senųjų japonų klasikinės tapybos meistrų kūrybos. Kurdamas piešinių ciklus „Hattori Hanzo“ (2007 – 2009), „Home Sweet Home“ (2007–2009) ir mažųjų piešinių seriją Belloni išskirtinai domėjosi kino menu, ypatingą dėmesį skirdamas Quentin’o Tarantino kinematografijai. Populiarių vizualių motyvų bei temų eksploatavimas Belloni kūryboje tęsia Marcel’io Duchamp’o pradėtą ready-made tradiciją, kuri plačiai skleidžiasi šiuolaikiniame mene.
Anot Belloni, ready-made yra tokia pati šiuolaikinio meno medžiaga ar technika kaip kad tradicinėse dailės šakose naudojamos medžiagos bei technikos. “Vietoje tradicinės tapybinės ar skulptūrinės raiškos savo kūryboje kaip medžiagą aš pasitelkiu vaizdus. Parodoje pristatomos mano piešinių serijos yra veikiau koliažai nei piešiniai ant popieriaus, mat jie remiasi jau egzistuojančių vaizdų ir motyvų reprodukavimu.“

Parodos atidarymas: 2010 04 06, 18.00 val.

Pasak Marijos Gimbutienės, būdingas senosios lietuvių, kaip ir visų baltų, religijos bruožas – didžiulė pagarba miškams ir medžiams. Buvo tikima, jog medžiai, miškai ir giraitės kupini stebuklingų galių. Tos jėgos laimina, gydo, saugo, guodžia. Svetimšaliams buvo draudžiama įeiti į šventus miškus. Juose niekam nebuvo leidžiam kirsti medžių.
Tad pasirinktas objektas – lenta – perpjautas medis, bejėgis ir išniekintas su savo apnuoginta širdimi, man pasirodė gana įtaigus atimto tikėjimo bei paniekintų jausmų įvaizdis.

Stasys Aukštuolis

Parodos atidarymas: 2010 04 06, 17.00 val.

Nuotrupos iš jos buvimo – neįvykusios, buvusios, besitęsiančios, iki ar be naujo, kito susikūrimo.

Parodos atidarymas: 2010 04 08, 19.00 val.

Publikacija. 7 meno dienos
Publikacija. artnews.lt

Parodoje menininkas pristatys estampų ciklą ir galbūt dar kelis neaiškius neskraidančius objektus…

Parodos atidarymas: 2010 03 16, 18.00 val

Publikacija. Bernardinai.lt

Publikacija. 7 meno dienos

Parodos atidarymo akimirkos:

Įgyvendinant šį projektą pagrindinis mano, kaip kūrėjos uždavinys ir tikslas – kūrybingai interpretuoti bei palaikyti vizualinės komunikacijos dialogą; peržengti grafikos kaip paveikslas sąvoką/rėmus bei kūriniams suteikti interaktyvių objektų formą, veiksmo aliuziją (pasitelkiant dream machine* mechanizmo principą). Kiekvienas morfologinis, sintaksinis, konceptualus komponentas, naudojamas grafinėje išraiškoje, turi savo vietą, reikšmę, praneša „žinią“. Šių „žinių“ kompozicija, tekstūros, vaizdai turi konkrečią užduotį – komunikuoti. Grafinių kodų vizuali kalba padeda mums suprasti kaip bendruomenė yra susijusi su komunikaciniais elementais, kokias propoguoja idėjas ar ideologijas, kokias siunčia komunikacines „žinias”. Taigi, grafinis menas yra atskleidžiantis, supažindinantis elementas; manifestas, apibūdinantis, tam tikrą estetinę, ideologinę plotmę.

Ekspoziciją sudaro 11-17 skirtingo formato grafikos kompozicijų ciklas sapno ir iliuzijos,vaizdinių manipuliacijų tematika (įgyvendintas naudojant sausos adatos bei fotopolimerinės graviūros technikas) bei trys tūriniai kūriniai, sapno ir iliuzijos, vaizdinių manipuliacijų tematika:sukurtų grafinių kompozicijų virsmas/skaidymas į erdvinius (trimačius) kaleidoskopinius objektus pasitelkiant Sapnų mašinos (Dream Machine*) mechanizmą. Projektas susijęs su Sapnų mašinos simuliacija, vizualinis komunikatyvinis žaidimas. Pirmame etape sukurtų grafikos kompozicijų – paveikslų virsmas interaktyvių objektų formomis, suteikiant kompozicijoms veiksmo aliuziją – simuliaciją. Mano sprendimas eksponuoti esamus paveikslus bei tų paveikslų erdvines kaleidoskopines interpretacijas – naujas, interaktyvias formas. Mano tikslas – esamų paveikslų skaidymas ir naujų vaizdų kūrimas iš jau sukurtų grafinių kompozicijų (skaidant ir interpretuojant naujai turimą vaizdą) iki visiškai naujo ir sunkiai atpažįstamo vizualinio vaizdo.

Dream Machine*
Sapnų mašiną kaip mechanizmą sukūrė rašytojas, keliautojas, alchemikas Brion Gysin kartu su Ian Sommerville.
Sapnų mašiną sudaro: cilindras, su sistemingai pagal brėžinį išpjaustytomis ertmėmis; šis cilindras yra tvirtinamas ant patefono sukamojo disko (78 arba 45 apsisukimai per minutę); silpnos šviesos šaltinis, sumontuotas virš cilindro centro. Besisukant cilindrui per išpjautas ertmes tolygiai stroboskopiškai sklinda šviesos ruožai (8 – 13 šviesos impulsai per sekundę). Šis šviesos pulso dažnis sutampa su alpha bangomis; paprastai tokie elektros svyravimai (dažniai) yra fiksuojami tada, kai žmogaus smegenys yra atsipalaidavę.
Į veikiančią Sapnų mašiną pradžioje (3 minutes) yra „žiūrima“ užsimerkus: pulsuojanti šviesa stimuliuoja regimąjį nervą ir keičia smegenyse elektros dažnių svyravimus. Žiūrovo potyriai darosi vis labiau ryškensi, pasipildo naujomis spalvomis ir tekstūromis.

Taigi, remiantis, šio paprasto mechanizmo veikimo principais, ketinu eksponuoti erdvinių kaleidoskopinių kompozicijų ciklą, cilindrą papildant grafiniais elementais. Mano tikslas šio mechanizmo pagalba sukurti nesamus (hipernetikroviškus?) interaktyvius kaleidoskopinius vaizdinius – paveikslus (iliuzija ir naujų paveikslų simuliacija).

Jolanta Mikulskytė

Parodos atidarymas 2010 vasario 2 d. 18.00 val.

Interviu su parodos autore portale “meno duobė”

Publikacija. “Respublika”

Publikacija. Bernardinai.lt

Publikacija. artnews.lt

Publikacija. kulturpolis.lt

Giedriaus Jonaičio parodoje „Karas“ autorius atliks du veiksmus – dekonstruos savo paties tradicinę kūrybą – klasikinius sausa adata išraižytus estampus, ir – paraleliai, sunaikins kelis jį erzinančius kultūros objektus.
O kai kurių – pasigailės.
Kare – kaip kare.

Parodos atidarymas 2010 vasario 9 d., 18.00 val.

Publikacija

Publikacija